Lietuvos didysis kunigaikštis Vytautas (Aleksandro Gvanjinio kronikos Europos Sarmatijos aprašymas, 1578 m., iliustracija, Varšuvos nacionalinė biblioteka)
Kęstučio sūnus Vytautas Didžiuoju pavadintas ne tik dėl to, kad valdė Lietuvos valstybę gana ilgai – 1392–1430 m., bet todėl, kad tiek vidaus politikoje, tiek užsienio politikoje kaip valdovas nuveikė labai daug. Su jo vardu siejamas bajorijos stiprėjimas, krikščionių bažnyčios įsitvirtinimas, gotikinės architektūros ir raštingumo plitimas, pakantumas kitatikiams, LDK simbolių ir pinigų atsiradimas, sėkmingi karai su kaimyninėmis valstybėmis, didžiausia kada nors turėta Lietuvos teritorija.
Pilių statyba
Iki Vytauto pastatytos mūro pilys:
Senieji Trakai
Krėva
Medininkai
Lyda
Vilnius
Vytauto pastatytos ar perstatytos mūro pilys:
Trakų Salos
Trakų Pusiasalio
Kaunas
Gardinas
Naugardukas
1409 m. baigta statyti Trakų salos pilis buvo stipriausia ir didingiausia Lietuvos valstybėje. Ji iš karto tapo svarbiausia Vytauto rezidencija.
Trakų salos pilis
Trakų salos pilis
Trakų salos pilis 1939 m. nuotrauka
Bajorų luomo stiprinimas
Kiekvieną svarbesnį žingsnį Vytautas atlikdavo tardamasis su bajorais ir jiems dalyvaujant.
Bajorų luomą Vytautas sustiprino ekonomiškai, atskirų valstiečių prievoles valstybei perduodamas bajorams.
Horodlės aktai (1413 m.): Vytauto ir Jogailos dokumentas ir Lietuvos bajorų aktas
Rašto kultūros įdiegimas
Vytauto laikais Lietuvos valstybės vidaus gyvenuime įsigalėjo rašytinis dokumentas.
Vytauto aplinkoje parašytas pirmasis Lietuvos metraštis.
„Vytauto laiškų kodekse“(1882 m.) A. Prochaska paskelbė arba anotavo 1507 dokumentus, iš kurių 259 yra paties Vytauto laiškai bei dokumentai.
Vytauto laiškai ir dokumentai, paskelbti „Codex epistolaris Vitoldi”, 1882 m.
Monetų kaldinimo pradžia
Monetos – Jogailos ir Vytauto laikų palikimas.
Monetų kaldinimo pradžia – Jogailos iniciatyva, kurią išplėtojo Vytautas.
Lietuvos krikščioninimas. Žemaičių vyskupystė
Vytauto bažnyčia Kaune
1387 m. Lietuvos krikštas buvo vykdomas dalyvaujant Vytautui.
1392 m. paėmęs Lietuvos valdžią į savo rankas, Vytautas vykdė realų Lietuvos krikštijimo darbą.
Vytauto iniciatyva 1413 m. surengta Žemaitijos krikštijimo akcija, o Konstanco bažnytinis suvažiavimas 1417 m. įsteigė Žemaitijos vyskupystę.
Trakų parapinė bažnyčia
Varniai
Lietuvos heraldinių simbolių pradžia
Lietuvos didysis kunigaikštis soste. Piešta apie 1555 m. Vilniaus katedros kapitulos aplinkoje.
Vytauto ir Jogailos laikais buvo suformuoti Lietuvos valstybės simboliai: Vytis, Gediminaičių stulpai ir dvigubas kryžius.
Vytį ir dvigubą kryžių įvedė Jogaila, Gediminaičių stulpai – Vytauto ženklas.
Vytautas priėmė ir įtvirtino Jogailos įvestą Vytį kaip Lietuvos valstybės herbą.
Vytauto majestotinis antspaudas
Jogailos majestotinis antspaudas
Žydų, karaimų ir totorių įkurdinimas Lietuvoje
Didžioji žydų sinagoga Vilniuje
1388 m. Vytautas suteikė pirmąją privilegiją Bresto žydams, o 1389 m. – Gardino žydams. Šios privilegijos – pirmieji rašytiniai šaltiniai, minintys žydus Lietuvoje.
1398 m. Vytautas atkeldino į Lietuvą totorius ir karaimus.
Karaimų kinesė Trakuose
Totorių mečetė Kaune
Vytautas atvedė Lietuvą į politinės galios viršūnę. Jis ne tik labiausiai išplėtė valstybės teritoriją, tačiau išsprendė pagrindinę XIII–XV a. Lietuvos problemą – kryžiuočių puldinėjimus. Žalgirio mūšis, laimėtas dėl Vytauto taktinio atsitraukimo manevro, išgarsėjo visoje Europoje.
Maksimalus Lietuvos teritorijos išplėtimas
Vytauto laikais Lietuvos teritorija tapo didžiausia.
Vytautas įtvirtino Lietuvos valdžią Smolenske, Okos aukštupio kunigaikštystėse ir Ukrainos stepėse.
Vytautas apgynė Lietuvos teises į Žemaitiją.
Žalgirio mūšis
Žalgirio mūšis, XIX a. pav., dail. Janas Matejko.
J. Malinauskaitė: Vytautas jaunystėje
Kaip atrodė Vytautas Didysis nežinome. Iš to laikmečio nėra išlikusio nė vieno jo portreto , tačiau ne vienas dailininkas yra mėginęs jį pavaizduoti vėlesniais laikais. Vytautas mirė 1430 m. Trakuose po nelaimingo atsitikimo medžioklėje . Palaidotas buvo Vilniaus katedroje, tačiau dabartinė kapo vieta nėra žinoma. Lietuvoje jam pastatyta daug paminklų: jo vardu miestuose pavadintos gatvės, tiltai, gimnazijos, Kauno Vytauto Didžiojo universitetas, valstybiniai apdovanojimai. Vytauto vardas – vienas populiariausių Lietuvoje.
Iš G. Mickūnaitės knygos „Vytautas Didysis. Valdovo įvaizdis“ (2008)
Iš poeto S. Gedos eilėraščio (1991)
Vytauto laidotuvės, XV a. piešinys imperatoriaus Zigmanto Liuksemburgiečio knygoje.
Vytauto Didžiojo paminklas Jurbarke, 1930 m., skulpt. V. Grybas.
Vytauto paminklas Veliuonoje, 1930 m., skulpt. A. Šinkūnas.
, tačiau ne vienas dailininkas yra mėginęs jį pavaizduoti vėlesniais laikais. Vytautas mirė 1430 m. Trakuose po nelaimingo atsitikimo medžioklėje 
