Karaimai Lietuvoje apsigyveno XIV a., kai Vytautas Didysis, siekdamas sustiprinti Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės (LDK) gynybinį potencialą, atsivežė karaimų karių iš Krymo. Pirmuosius kelis šimtus karaimų šeimų iš Krymo Vytautas Didysis atkėlė 1397 m. Karaimai Vytautą vadina Vatat Bij (Karaliumi, triuškinančiu priešus). Šis pavadinimas ne tik atspindi Vytauto karinius pasiekimus ir gebėjimą sėkmingai vadovauti mūšiuose bei ekspansijose, bet taip pat ir asmeninę sąveiką tarp Vytauto ir karaimų bendruomenės.
Tikėjimas
Karaimai išpažįsta savo religiją – karaizmą. Tai yra monoteistinė religija, kurią suformavoislamoir judaizmo religijos.
Svarbiausi tikėjimo principai
Monoteizmas. Karaimai tikėjimo centre turi vieną Dievą, kuris yra visko kūrėjas ir teisingumo šaltinis. Dievo vienvaldybė ir nenuginčijamumas yra pagrindinis tikėjimo aspektas.
Biblijos svarba. Karaimai laikosi principo, kad tik Biblijos tekstai yra autoritetingi dvasiniam vadovavimui ir gyvenimui. Jie atmeta Talmudo ir kitų raštų autoritetą, kurie yra svarbūs judaizme.
Tiesioginis teksto aiškinimas. Karaimai skiria didelį dėmesį tiesioginiam šventraščio teksto studijavimui ir interpretacijai, vadovaudamiesi racionaliu ir literalistiniu požiūriu. Jie vengia simbolinių aiškinimų, kurie nėra aiškiai paremti šventraščio tekstu.
Maldos ir apeigos. Nors karaimų apeigos ir maldos forma gali priminti judaizmo tradicijas, jos išlieka unikalios ir atspindi karaimų specifinį požiūrį į tikėjimą ir šventraščio aiškinimą. Maldos vyksta karaimų šventyklose, vadinamose kenesomis.
Trakuose ir Vilniuje veikia karaimų maldos namai – kenesa.
Trakų kenesa
Vilniaus kenesa
Monoteistinė
Išpažįstamas vienas Dievas.
Veiklos
Karaimų herbas
Nuo pat atvykimo karaimai Lietuvoje, ypač Trakų ir Vilniaus regionuose, užėmė svarbias pilių sargų pareigas. Karybos įgūdžiai ir ištikimybė valdovui buvo labai vertinami. Karaimai saugojo Trakų pilį – vieną svarbiausių tuometinės LDK gynybinių objektų, taip pat vykdė kitas karines bei saugumo funkcijas.
Be karinių pareigų karaimai taip pat vertėsi žemdirbyste, amatais ir prekyba. Jie buvo žinomi kaip puikūs žirgų augintojai, medžiotojai, žvejai, prekybininkai ir amatininkai. Karaimų bendruomenės dažnai gyveno sandariai ir savitarpio pagalba bei bendradarbiavimas buvo jų kasdienio gyvenimo dalis.
Trakų karaimai ypač garsėjo agurkų auginimu. Ši veikla buvo svarbi ne tik kaip maisto šaltinis, bet ir kaip prekybos prekė, leidusi bendruomenei užsitikrinti papildomų pajamų. Agurkų auginimas ir šiandien yra vienas iš Trakų karaimų kultūros simbolių.
Bendruomenė
Karaimų namas Trakuose
Svarbiausios gyvenvietės
Trakai yra viena reikšmingiausių karaimų gyvenviečių Lietuvoje. Čia istoriškai karaimai gyveno atskiroje miesto dalyje ir turėjo svarbų vaidmenį miesto gyvenime. 1441 m. Trakų karaimams buvo suteikta Magdeburgo teisė, leidusi jiems turėti savąją savivaldą. Trakuose karaimų bendruomenė išsaugojo savo kalbą, religiją ir papročius. Karaimų namai Trakuose yra lengvai atpažįstami dėl charakteringo trijų langų galo į gatvę, simbolizuojančio tradicinę architektūrą. Karaimų herbe vaizduojama pirmoji jų gyvenvietė Lietuvoje – Trakai, kuriuose prie pat Vytauto pilies ir įsikūrė.
Biržuose karaimų bendruomenė taip pat atliko svarbų vaidmenį. Nors šiandien karaimų čia likę mažiau, istoriškai jie prisidėjo prie miesto ekonomikos ir kultūros, taip pat užėmė svarbius postus pilyje ir saugant miestą.
Karaimų tautiniai drabužiai
Karaimų tautiniai drabužiai
Karaimų tautiniai drabužiai yra ryškus jų kultūros elementas. Vyrams būdinga dėvėti juodas ar tamsiai mėlynas kelnes, baltus marškinius, ilgus švarkus ir ypač būdingas yra tradicinis galvos apdangalas – kipas arba turbanas, priklausomai nuo ceremonijos. Moterų tautiniai drabužiai dažniausiai yra spalvingi, su gausiais siuvinėjimais, apimančiais aprangos komplektus, kurie sudaryti iš sijonų, marškinių, liemenių ir galvos apdangalų. Drabužių puošyba ir spalvos gali skirtis priklausomai nuo šeimos ir asmeninio skonio, tačiau bendra tendencija yra išlaikyti tradicinę estetiką.
