Gyvenimo praeityje rekonstrukcija: kas tai?
Apie praeitį galime sužinoti iš įvairių istorinių šaltinių:
- dokumentų,
- daiktų,
- pastatų ir kt.
Neretai tyrinėdami istorinį šaltinį nežinome, kaip jis buvo sukurtas, kam naudotas ir pan. Pavyzdžiui, apžiūrinėdami labai seną šaukštą, istorinius drabužius ar kokio nors muzikos kūrinio natas mes galime tik įsivaizduoti, kokį maistą su tuo šaukštu žmonės valgė, kas dėvėjo būtent tokius drabužius, kas ir kaip pagal senų natų muziką šoko arba dainavo. Siekdami įsivaizduoti praeitį žmonės atkuria:
Pasirinkto istorinio laikotarpio veiklos arba su ja susijusių objektų atkūrimas vadinamas istorine rekonstrukcija. Istorinę rekonstrukciją galima vadinti ir gyvąja istorija.
Susipažink su istorinės rekonstrukcijos tikslais.
Spustelk aktyvias ikonėles ir susipažink su istorinės rekonstrukcijos svarbiausiomis vertybėmis.
Istorinės rekonstrukcijos šakų yra labai įvairių. Aptarsime populiariausias.
Spustelėk mygtukus ir susipažink su istorinės rekonstrukcijos šakomis.
Neatsiejama įvykio, mūšio, kasdienybės ir kitos rekonstrukcijos dalis yra apranga. Dabartiniais laikais atkurti senųjų laikų aprangą tampa ypač populiaru.
Vienas iš kovų ar mūšių rekonstrukcijos tikslų yra atkurti ginklų ir šarvų kopijas.
Didikų, valstiečių aprangos rekonstrukcijos pagrindinis tikslas – atkurti autentiškus drabužius, papuošalus.
Rekonstruktoriams svarbu, kad apranga ne tik atrodytų kaip senovėje, bet ir būtų gaminama naudojantis senosiomis technologijomis.
Kuo laikotarpis artimesnis dabarčiai, tuo daugiau yra šaltinių norimai praeičiai atkurti.
Priešistorės laikai rekonstruojami remiantis muziejuose saugomais archeologiniais radiniais.
Istoriniai laikai rekonstruojami remiantis muziejuose saugomais archeologiniais radiniais, rašytiniais ir vaizdo šaltiniais.
Atkurti valstiečių kultūrą padeda muziejuose ir privačiose kolekcijose saugomi etnografiniai rinkiniai.
Jau Antikos laikais norėta atkurti praeities įvykius. Pavyzdžiui, norint pažymėti svarbių mūšių pergales buvo kuriami specialūs istorinius įvykius vaizduojantys vaidinimai. Istorijos įvykių atkūrimas buvo populiarus Viduramžiais. Viduramžiais ir vėlesniais laikais buvo populiarūs vaidinimai pagal biblinius siužetus. Juos taip pat galima laikyti istorine rekonstrukcija. XIX a. buvo populiarūs istoriniai paradai, svarbių datų minėjimai, kūrėsi pirmieji gyvosios istorijos muziejai.
Istorinę rekonstrukciją išpopuliarino ir muziejai po atviru dangumi. Juose buvo galima stebėti ir pačiam išmėginti įvairius duonos kepimo, žvakių liejimo būdus, rašyti plunksna ir pan.
Pirmasis muziejus po atviru dangumi buvo įkurtas 1891 m. Stokholme, Švedijoje. Jame siekta atskleisti liaudies kultūrą.
Lietuvoje taip pat esama daug muziejų po atviru dangumi, rodančių liaudies kultūrą. Vienas žymiausių ir didžiausių – Lietuvos liaudies buities muziejus Rumšiškėse, jame galima išbandyti pynimo, audimo ir kitas liaudies buityje naudotas technologijas.
XX a. antroje pusėje istorine rekonstrukcija ėmė domėtis ne tik įvairios įstaigos (pavyzdžiui, kultūros centrai, muziejai), bet ir žmonių grupės, pavieniai asmenys. Jie ėmėsi rekonstruoti jiems aktualius istorinius laikotarpius.
Istorinė rekonstrukcija XXI a. pradžioje tapo masiniu reiškiniu, todėl galima kalbėti apie istorinės rekonstrukcijos, arba gyvosios istorijos, judėjimą.
