Europos istorijos laikotarpiai
Penktoje klasėje sužinojai, kaip skaičiuojamas laikas istorijos moksle, kokie yra Lietuvos istorijos laikotarpiai ir pildei asmeninę laiko juostą.
Pasikartoti ir prisiminti Lietuvos istorijos laikotarpius gali temoje Laiko juosta. Nuorodoje rasi patarimų, kaip kurti laiko juostą, Lietuvos istorijos laikotarpių aprašymus. Naudodamasis kitomis penktos klasės mokymosi priemonėmis, gali prisiminti svarbiausius Lietuvos istorijos įvykius.
Lietuvos, kaip ir Europos, kurioje yra Lietuva, praeitis yra skirstoma į istorinius laikotarpius. Skirtingose pasaulio dalyse toks skirstymas yra mokslininkų susitarimo reikalas. Taigi, priklausomai nuo žemyno ar net valstybės, jis gali skirtis. Tačiau įprastai laikoma, kad Europos istorijos laikotarpiai yra: proistorė, senovė, Viduramžiai, Naujieji laikai ir Naujausieji laikai.
Proistorė – tai pats seniausias ir ilgiausias Europos istorijos laikotarpis. Jis tęsėsi nuo seniausių laikų (kai Europoje pasirodė pirmieji gyventojai) iki tol, kol buvo sukurtas raštas, tai yra apie 3500 m. pr. Kr. Manoma, kad pirmieji Žemės gyventojai susiformavo Afrikoje. Yra dvi pagrindinės žmogaus kilmės teorijos. Viena jų teigia, kad žmogų sukūrė Dievas, kita – kad žmonės ir beždžionės turėjo bendrą protėvį. Proistorės laikotarpiu žmonės iš Afrikos paplito po kitus žemynus.
Proistorės laikotarpiu daugumą įrankių ir ginklų žmonės gamino iš akmens. Todėl dažnai proistorė dar vadinama akmens amžiumi. Proistorės laikotarpiu žmonės buvo priklausomi nuo gamtos – išmoko medžioti, kiek vėliau žvejoti, kalbėti. Žmonės taip pat išmoko naudoti ugnį, sukūrė pirmąsias religijas ir menus.
Proistorės pabaigoje žmonės iš pradžių Artimuose Rytuose, kiek vėliau ir kitose pasaulio vietose pradėjo užsiimti žemdirbyste ir gyvulininkyste, ėmė gyventi sėsliai, verstis amatais ir prekyba. Gyvenimui reikalingų dalykų pasigamindavo arba išsimainydavo. Proistorės pabaigoje žmonės išmoko lydyti metalus.
Senovės istorija prasidėjo apie 3500 m. pr. Kr., kai žmonės sukūrė raštą. Manoma, kad rašto reikėjo, jog lengviau būtų galima surinkti mokesčius prie didžiųjų upių susiformavusiose civilizacijose (tam tikro išsivystymo visuomenėse). Pirmosios civilizacijos susikūrė Afrikoje ir Azijoje. Raštas yra laikomas vienu iš civilizacijos požymių. Be rašto civilizacijos požymiai yra:
valdžia
miestai
prekyba
inovacijos (išradimai)
mokslas
Pirmosiomis civilizacijomis laikomos Mesopotamijos, Egipto, Indijos ir Kinijos civilizacijos. Šių civilizacijų gyventojai sukūrė daug svarbių, iki šiol naudojamų išradimų, pavyzdžiui, Mesopotamijos gyventojai sukūrė ratą, Kinijos civilizacijos gyventojai – popierių, porcelianą, paraką, šilką. Indijoje buvo sukurtas skaičius nulis. Iki šiol didelį keliautojų dėmesį patraukia senovės Egipte pastatytos piramidės. Taigi, visos pirmosios civilizacijos buvo įsikūrusios ne Europoje.
Panašiu laiku Europoje, tai yra apie 3000 m. pr. Kr., susikūrė senovės Kretos, kiek vėliau senovės Graikijos ir senovės Romos civilizacijos. Iš jų sukurtų išradimų Senovės Graikijoje susiformavo demokratija, buvo pradėtos rengti Olimpinės žaidynės, gyvavo teatras. Taip pat ši civilizacija plėtojo matematikos mokslą, buvo sukurti filosofijos, istorijos, geografijos mokslai, pradėta sistemiškai tyrinėti gamta. Senovės Romoje sukurta teisinė sistema, kanalizacija, veikė centrinė šildymo sistema, naudotas paštas ir modernus kalendorius. Senovės Graikijos ir Senovės Romos civilizacijos laikomos šių laikų Vakarų civilizacijos, kurioje mes gyvename, pagrindu. Senovės istorijos pabaiga laikoma 476 m. įvykęs Vakarų Romos imperijos žlugimas.
Senovės istorijos laikotarpiu susikūrė ir pirmosios monoteistinės religijos – judaizmas (žydų religija) ir krikščionybė. Tai tokios religijos, kuriose tikima vieną Dievą. Šiais laikais krikščionybė yra labiausiai paplitusi religija pasaulyje. Dauguma Lietuvos gyventojų šiais laikais taip pat išpažįsta krikščionybę.
Viduramžiais krikščionybė paplito po visą Europą. Dėl krikščionybės plėtojosi mokslas, daugėjo išsilavinusių žmonių (pirmosios mokyklos kūrėsi prie bažnyčių). Dievo garbei buvo statomos įstabaus grožio romanikos ir gotikos stilių bažnyčios. Krikščionybė formavo žmonių elgesį ir mąstymą. Viduramžiais daug nusipelnę asmenys buvo laikytini vienuoliai. Jie globodavo varginguosius, rūpindavosi ligoniais, perrašinėjo knygas. Tokiu būdu pavyko išsaugoti ir vėlesnėms kartoms perduoti svarbiausias žinias. Dėl skirtingų religinių apeigų ir skirtingo Šventojo Rašto aiškinimo Vakarų ir Rytų Europoje XI a. viduryje krikščionybė skilo į katalikybę ir stačiatikybę.
Viduramžiais Arabijos pusiasalyje susikūrė ir po dalį Azijos ir Europos išplito dar viena pasaulinė religija – Islamas. Šią religiją išpažįstančių šalių gyventojų dėka Europą pasiekė šiuolaikiniai skaičiai, šakutės, kava, cukrus, išpopuliarėjo higienos įpročiai. Europiečiai sužinojo ir apie pasakų rinkinį „Tūkstantis ir viena naktis“, kuriose pasakojamos žinomos istorijos tokios kaip Sinbadas, Aladinas ir jo lempa, Ali Baba ir 40 plėšikų, Islamą išpažįstantieji – musulmonai – taip pat daug prisidėjo prie medicinos, matematikos, astronomijos žinių plėtojimosi.
Viduramžiais susikūrė daugelis šių laikų Europos valstybių, pavyzdžiui, Prancūzija, Jungtinė Karalystė, Vokietija, Švedija, Danija, Lenkija, žinoma, ir Lietuva. Viduramžiais taip pat buvo įkurti iki šių laikų gyvuojantys Europos miestai, tarp kurių ir Vilnius. Vis dėlto didžioji dalis gyventojų gyveno kaimuose.
Reikšmingų pokyčių informacijai skleisti, gyventojų išsilavinimo lygiui augti turėjo Viduramžių pabaigoje, tai yra XV a. viduryje, vokiečio J. Gutenbergo išrasti metalinių renkamųjų spaudmenų gamybos technologija ir rankinių spausdinimo staklių presas, leidęs įgyvendinti knygų spausdinimą.
Apie Lietuvos karalystę ir kunigaikštystę, gyvavusią Europos Viduramžių istorijos laikotarpiu, gali prisiminti temoje Lietuva kaip karalystė ir kunigaikštystė XIII–XV a.
Smalsūs keliautojai Viduramžių pabaigoje pradėjo ieškoti jūrų kelio į Indiją, iš kurios į Europą būdavo atgabenama europiečių labai trokštamų prieskonių. 1492 m. Kristupo Kolumbo ir jį lydėjusių laivų kelionė į Indiją (pačiam keliautojui nežinant, jog jis atrado Ameriką), laikoma Viduramžių pabaiga.
Naujaisiais laikais intensyviai vyko europiečių kelionės po pasaulį – be K. Kolumbo aplankytos Amerikos, buvo atrasti ir Australijos, Antarktidos žemynai. Turėdami technologinį pranašumą, europiečiai pradėjo užkariauti kitus žemynus – juose pradėjo kurti savo kolonijas. Kurdami kolonijas europiečiai naikino vietos gyventojus ir jų kultūrą. Vykdyti užkariavimus palengvino nauji mokslo, technikos išradimai. Europiečių užkariavimai, nors ir pareikalavo daug vietinių gyventojų aukų, paskatino užkariautų kraštų gyventojus kovoti už nepriklausomybę.
XVIII amžiaus pabaigoje prasidėjo industrinė revoliucija. Jos metu iškilo fabrikų, žmonių rankų darbą pradėjo keisti mechanizuoti įrenginiai. Ieškodami darbo ir geresnių gyvenimo sąlygų, vis daugiau europiečių kėlėsi gyventi į miestus. Iš pradžių gyvenimas miestuose buvo sunkus. Tačiau vykstantys darbininkų, moterų (jų padėtis tuo metu neprilygo vyrams) judėjimai lėmė, jog vis daugiau žmonių įgydavo svarbių teisių. Kovai už savo teises įtakos turėjo ir nuo XVII a. vid. vis labiau aukštintos mokslo, mąstymo ir žmogaus proto idėjos. Palaipsniui gyvenimo sąlygos pradėjo gerėti. Nauji išradimai, medicinos pažanga taip pat lėmė ilgėjančią žmonių gyvenimo trukmę.
Naujaisiais laikais įvairių šalių gyventojai pradėjo siekti pokyčių valstybių valdyme. Kitaip nei Viduramžiais, kai už gyventojus daugelį klausimų nuspręsdavo valdovai, valstybių neturintys europiečiai Naujaisiais laikais ėmė kovoti už galimybę turėti savo valstybes, teisę dalyvauti valstybės valdyme. Taip įvyko Tautų pavasaris – laikotarpis, kai įvairių tautų atstovai suprato, kad juos ir kitus ta pačia kalba kalbančius žmones vienija ir ta pati istorija, papročiai, tradicijos. Deja, bet kai kurios Europos tautos pradėjo jaustis pranašesnės už kitas. Todėl 1914–1918 m. vyko Pirmasis pasaulinis karas. Jo metu pirmą kartą žmonijos karybos istorijoje panaudoti tankai, lėktuvai, nuodingosios dujos.
Apie bendrą Lietuvos valstybę, gyvavusią Naujaisiais laikais, gali prisiminti temoje Lietuvos ir Lenkijos bendra valstybė XVI a. vid. – XVIII a. pab.
Apie Lietuvą Rusijos imperijos sudėtyje gali prisiminti temoje Lietuva Rusijos imperijos sudėtyje.
Po Pirmojo pasaulinio karo Europa susilpnėjo. Kurį laiką daugelis pasaulio gyventojų tikėjosi, jog pasaulinis karas nepasikartos. Tačiau po Pirmojo pasaulinio karo, tarpukariu, iškilo visas gyvenimo sritis suvaržę komunizmas (Sovietų Sąjungoje) ir nacizmas (Vokietijoje). Šių šalių vadovai – diktatoriai Josifas Stalinas ir Adolfas Hitleris – nepakluso jokiems įstatymams ir bandė kontroliuoti savo valstybių gyventojus. J. Stalino ir A. Hitlerio noras pasidalinti Europą lėmė didžiausią visų laikų konfliktą – Antrąjį pasaulinį karą. Jo metu mirė, buvo sužeista milijonai žmonių.
Apie tarp dviejų pasaulinių karų gyvavusią Lietuvos Respubliką gali prisiminti temoje Lietuvos Respublika (1918–1940 m.).
Apie Lietuvos vaikų išbandymus Antrojo pasaulinio metais gali prisiminti Antrasis pasaulinis karas Lietuvos vaikų istorijose.
Apie Lietuvos XX a. pirmos pusės herojus gali prisiminti XX a. pirmosios pusės Lietuvos herojai.
Po Antrojo pasaulinio karo pasaulyje susidarė situacija, kai dvi stipriausios šalys: Vokietiją įveikusios Sovietų Sąjunga (SSRS) ir JAV su savo sąjungininkais pradėjo varžytis dėl įtakos ir galios pasaulyje. Nors tiesioginio karo tarp valstybių nebuvo, jos varžėsi dėl mokslo, sporto, ekonomikos laimėjimų, kosmoso užkariavimų ir dėl kitų gyvenimo sričių. Vyko vadinamasis Šaltasis karas. SSRS ir JAV viena kitą šnipinėjo, bandė sukurti vis galingesnių ginklų, įkūrė organizacijas, ginančias sąjungininkus – NATO ir Varšuvos Sutarties organizaciją (VSO). Nors JAV su sąjungininkais varžėsi su SSRS, tačiau puoselėjo pagrindines žmogaus teises. SSRS valdžia žmogaus teises nuolat pažeidinėjo. Todėl silpnėjanti ir nesugebanti patenkinti augančių savo šalies gyventojų poreikių SSRS 1991 m. žlugo. Europiečiai suprato, jog karai lemia didelius praradimus ir nuostolius, todėl įkūrė skirtingas Europas šalis vienijančią Europos Sąjungą.
Apie Sovietų Sąjungos okupuotą Lietuvą ir Lietuvos gyventojų priešinimąsi okupaciniam režimui gali prisiminti Okupuota Lietuva. Gyvenimas sovietmečiu.
Apie tai, kaip Lietuvai pavyko išsivaduoti iš Sovietų Sąjungos, gali prisiminti Kelias į nepriklausomybę ir dabarties Lietuva.
Naujausiaisiais laikais pasaulis tapo toks, kokį jį matome šiais laikais. Kaip ir Naujaisiais laikais, vis labiau gerėjo gyvenimo sąlygos, toliau ilgėjo gyvenimo trukmė. Žmonija sukūrė televiziją ir gausybę kitų naujų prietaisų, išradimų, tokių kaip kompiuteriai, internetas, išmanieji įrenginiai, socialiniai tinklai ir robotai. Tačiau naujiems išradimams sukurti reikėjo ir reikia vis daugiau resursų, todėl žemės resursai eikvojami ypač sparčiai. Tam prieštarauja dalis pasaulio gyventojų, todėl jie buriasi į judėjimus už planetos, gyvosios gamtos išsaugojimą. Pastarųjų metų įvykiai, kilę tarptautiniai konfliktai įrodė, kad dalyje pasaulio valstybių gyventojai vis dar neturi svarbių teisių, todėl čia gyvenantys žmonės ir juos palaikantieji kitose šalyse aktyviai už jas kovoja.
Apie po pasaulį paplitusius lietuvius ir lietuvybę pasaulyje gali prisiminti Lietuva ir lietuvybė pasaulyje.
