Antkapiniai paminklai – tai istoriniai paminklai, įamžinantys mirusiojo atminimą jo palaidojimo vietoje. Jie skirstomi į kelias grupes.
Architektūros statiniai:
Kiti ankapiniai paminklai:
Antkapinė plokštė
Kapą dengianti akmens plokštė, galinti turėti puošybinių elementų, įrašų, skirtų palaidotam asmeniui atminti.
Antkapinės plokštės ant Biržiškų kapų Rasų kapinėse, Vilniuje. Autorė L. Penek
Epitafija
Mirusiojo garbei skirta puošni plokštė su įrašu, portretu arba scena. Įmūrijama bažnyčios, koplyčios ar vienuolyno sienoje, netoli mirusiojo palaidojimo vietos.
Mikalojaus ir Jono Kęsgailų bei jų žmonų epitafija Vilniaus katedroje, 1700. Autorius V. Balkūnas
Sarkofagas
Prabangus karstas, dažniausiai skrynios formos. Laikomas mauzoliejuje, rūsyje, koplyčioje.
Kunigaikščių Radvilų sarkofagai Radvilų mauzoliejuje Kėdainių evangelikų reformatų bažnyčioje. Kėdainių krašto muziejaus nuotrauka
Skulptūra
Dailės kūrinys, dažniausiai vaizduojantis žmones, kai kada gyvūnus ar daiktus.
Angelo skulptūra Rasų kapinėse, Vilniuje
Piramidė
Piramidė – tai keturkampis į viršų smailėjantis statinys, Senovės Egipto faraonų kapavietė.
Gizos piramidės Egipte
Mauzoliejus
Mauzoliejus – tai dažniausiai stačiakampis arba apskritas antkapinis statinys su patalpa urnai, karstui arba sarkofagui.
Vileišių šeimos koplyčia-mauzoliejus, esantis Vilniaus m. Rasų kapinėse
Obeliskas
Stačiakampio arba kvadrato formos, į viršų siaurėjantis stulpas su piramidine viršūne. Puošiamas skulptūromis, reljefais, įrašais.
Obeliskas kapinėse
Skulptūriniai paminklai vaizduoja žmonių, gyvūnų, fantastinių būtybių, daiktų figūras ar jų dalis. Skulptūriniai paminklai skirstomi į kelias rūšis.
Statula
Skulptūros kūrinys, vaizduojantis tikroviško dydžio arba didesnę žmogaus, gyvūno arba fantastinės būtybės figūrą.
Dr. Jono Basanavičiaus statula. Autorius J. Stacevičius. LRT nuotrauka
Skulptūrinė grupė
Tai skulptūros kūrinys, vaizduojantis žmonių, gyvūnų, fantastinių būtybių, daiktų grupę.
Paminklas broliams Vileišiams Vilniuje. I. Čičirkaitės nuotrauka
Biustas
Žmogaus atvaizdas iki pusės krūtinės arba juosmens, paprastai be rankų, kartais ir be pečių.
Lietuvos Respublikos prezidento Algirdo Mykolo Brazausko biustas Antakalnio kapinėse. Autorius P. Lileikis
Architektūriniai statiniai ir skulptūriniai paminklai dėl savo dydžio gali būti vadinami monumentais.
Dž. Vašingtono, T. Džefersono, A. Linkolno, T. Ruzvelto skulptūros (1927–1941) Blak Hilzo kalnagūbrio viršūnėje, JAV
Monumentas
Itin didelių matmenų kūrinys, kuriame įamžintas svarbus asmuo, reikšmingas istorinis įvykis, idėja.
Paminklinė lenta – plokštė, skirta žymiam asmeniui ar įvykiui įamžinti. Tvirtinama prie pastato ar kito objekto, susijusio su minimu asmeniu arba įvykiu.
Paminklinė lenta tarpukario Lietuvos prezidentui Antanui Smetonai Tauragėje. Krašto paveldo gido nuotrauka
Stela – vertikali (dažniausiai stačiakampė) akmens plokštė arba stulpas su įvairaus pavidalo viršutinėmis dalimis.
III a. po Kr. krikščioniška stela. „Former Kircherian“ kolekcija
Triumfo arka
Puošnūs didingi vartai, pastatyti pergalei mūšyje pagerbti.
Triumfo arka Paryžiuje
Obeliskas
Stačiakampio arba kvadrato formos, į viršų siaurėjantis stulpas su piramidine viršūne. Puošiamas skulptūromis, reljefais, įrašais.
Obeliskas kapinėse
Kolona
Vertikalus dekoratyvinis elementas, susidedantis iš pagrindo, liemens ir viršutinės dalies. Iliustracijoje – dekoratyvinė kolona ant žydų antkapio Čekijos kapinėse.
Kolona ant žydų antkapio
Žmogaus, gyvūnų, fantastinių būtybių, daiktų ir kitokių objektų formos
Skulptūros gali vaizduoti žmones, gyvūnus, augalus, fantastines būtybes, daiktus ir t. t.
Skulptūra „Lietuvių skalikai“ Vilniuje. Autorė I. Čičirkaitė
Paminklas Daugyvenės krašto kovotojams už Lietuvos laisvę Rozalime. Skulptorius Jonas Jagėla, architektas Algis Vyšniūnas
Tam tikrą informaciją apie istorinį įvykį ar asmenį perteikia ne tik paminklo forma, bet ir kiti elementai:
medžiaga (akmuo, metalas, medis, betonas) ir jos spalva;
paviršiaus apdaila (šlifuota, šiurkšti);
puošimo priemonės (įvairūs raštai);
ženklai;
įrašai.
Daug šių elementų galime išvysti 2006 m. pastatytame paminkle Daugyvenės krašto kovotojams už Lietuvos laisvę Rozalime, Pakruojo r.
Mūsų artimųjų kapuose taip pat esama paminklų. Tad kuo jie skiriasi nuo tų paminklų, kuriuos matome viešosiose erdvėse?
Tiriant istorijos paminklą reikia išsiaiškinti šiuos dalykus:
Kokia paminklo rūšis?
Iš kokių elementų susideda paminklas?
Kokioje vietoje paminklas stovi? Ar tai atminimo vieta?
Kada ir kokiomis politinėmis, socialinėmis, ekonominėmis sąlygomis paminklas buvo pastatytas?
Kas buvo užsakovas ir iniciatorius?
Ką paminklas primena, įamžina? Kokia jo idėja?
Koks buvo paminklo pastatymo tikslas?
Kokį poveikį visuomenei turėjo paminklo pastatymas?
Ar paminklas šiandien aktualus, paveikus?
Ar paminklas šiandien kelia tam tikrų ginčų visuomenėje?