Istorijos paminklų rūšys ir elementai

Schemos viduryje parašyta - yra skiriamos kelios istorinių paminklų rūšys. Iš teksto eina 5 rodyklės su rūšimis - skulptūriniai paminklai, monumentai, paminklinės lentos, stelos, antkapiniai paminklai.

Antkapiniai paminklai – tai istoriniai paminklai, įamžinantys mirusiojo atminimą jo palaidojimo vietoje. Jie skirstomi į kelias grupes.

Architektūros statiniai:

Piramidės
Mauzoliejai
Obeliskai

Kiti ankapiniai paminklai:

Antkapinės plokštės

Epitafijos

Sarkofagai
Antkapinės skulptūros

Skulptūriniai paminklai vaizduoja žmonių, gyvūnų, fantastinių būtybių, daiktų figūras ar jų dalis. Skulptūriniai paminklai skirstomi į kelias rūšis.

Statulos
Skulptūrinės grupės
Biustai

Architektūriniai statiniai ir skulptūriniai paminklai dėl savo dydžio gali būti vadinami monumentais.

JAV prezidentų Dž. Vašingtono, T. Džefersono, A. Linkolno, T. Ruzvelto skulptūros iškaltos kalne.
Dž. Vašingtono, T. Džefersono, A. Linkolno, T. Ruzvelto skulptūros (1927–1941) Blak Hilzo kalnagūbrio viršūnėje, JAV

Paminklinė lenta – plokštė, skirta žymiam asmeniui ar įvykiui įamžinti. Tvirtinama prie pastato ar kito objekto, susijusio su minimu asmeniu arba įvykiu.

Paminklinė lenta tarpukario Lietuvos prezidentui Antanai Smetonai Tauragėje. Ant jos užrašyta - 1937 m. rugpjūčio 15 d. šiame name buvo apsistojęs pirmasis Lietuvos Respublikos Prezidentas, Nepriklausomybės Akto signataras. Vaizduojamas jo profilis. Po juo užrašas - Antanas Smetona, 1874-1944
Paminklinė lenta tarpukario Lietuvos prezidentui Antanui Smetonai Tauragėje. Krašto paveldo gido nuotrauka

Stela – vertikali (dažniausiai stačiakampė) akmens plokštė arba stulpas su įvairaus pavidalo viršutinėmis dalimis.

Senovinė marmurinė stela su trikampio formos viršūne. Joje išgraviruotas lotyniškas tekstas ir krikščnioniški dimboliai. Išraižytos du žuvys, vainikas.
III a. po Kr. krikščioniška stela. „Former Kircherian“ kolekcija
Triumfo arka
Obeliskas
Kolona
Žmpgaus, gyvūnų, fantastinių būtybių, daiktų ir kitokių objektų formos
Paminklas Daugyvenės krašto kovotojams už Lietuvos laisvę Rozalime. Skulptorius Jonas Jagėla, architektas Algis Vyšniūnas
Paminklas Daugyvenės krašto kovotojams už Lietuvos laisvę Rozalime. Skulptorius Jonas Jagėla, architektas Algis Vyšniūnas

Tam tikrą informaciją apie istorinį įvykį ar asmenį perteikia ne tik paminklo forma, bet ir kiti elementai:

  • medžiaga (akmuo, metalas, medis, betonas) ir jos spalva;
  • paviršiaus apdaila (šlifuota, šiurkšti);
  • puošimo priemonės (įvairūs raštai);
  • ženklai;
  • įrašai.

Daug šių elementų galime išvysti 2006 m. pastatytame paminkle Daugyvenės krašto kovotojams už Lietuvos laisvę Rozalime, Pakruojo r.

Mūsų artimųjų kapuose taip pat esama paminklų. Tad kuo jie skiriasi nuo tų paminklų, kuriuos matome viešosiose erdvėse?

Lentelė, kurioje pateikiama šeimos kapų ir paminklų viešose erdvėse paskirtis, autorius ir forma. Paskirtis šeimos kapuose - giminės artimiesiems atminti, viešoje erdvėse - didelio kolektyvo (miesto, tautos, valstybės ir pan.) įvykiams, asmenybėms atminti. Autorius šeimos kapuose - amatininkas, tautodailininkas (dažniausiai), viešose erdvėse - profesionalus menininkas (dažniausiai). Forma šeimos kapuose - pasikartojanti, nevienetinė. Forma viešose erdvėse- vienetinė, nepasikartojanti (dažniausiai)

Tiriant istorijos paminklą reikia išsiaiškinti šiuos dalykus:

  1. Kokia paminklo rūšis?
  2. Iš kokių elementų susideda paminklas?  
  3. Kokioje vietoje paminklas stovi? Ar tai atminimo vieta?
  4. Kada ir kokiomis politinėmis, socialinėmis, ekonominėmis sąlygomis paminklas buvo pastatytas?
  5. Kas buvo užsakovas ir iniciatorius?
  6. Ką paminklas primena, įamžina? Kokia jo idėja?
  7. Koks buvo paminklo pastatymo tikslas?
  8. Kokį poveikį visuomenei turėjo paminklo pastatymas?
  9. Ar paminklas šiandien aktualus, paveikus?
  10. Ar paminklas šiandien kelia tam tikrų ginčų visuomenėje?