Nuo Antrojo pasaulinio karo pradžios iki sovietų kariuomenės įžengimo į Lietuvą prabėgo vieni mokslo metai: karas prasidėjo 1939 m. rugsėjį, o sovietų kariuomenė į Lietuvą įžygiavo 1940 m. birželį. Istorikas Norbertas Černiauskas pasakoja: „Gegužę mokslo metai artėjo link pabaigos, buvo einamos paskutinės temos, ruošiamasi užversti vadovėlius.“ Mokiniai visus mokslo metus galėjo gyventi įprastą gyvenimą, nors didelėje dalyje Europos jau vyko karas.
1940 m. birželį Lietuvos mokinių ir visų gyventojų gyvenimas pasikeitė, nes:
1940 m. birželį Sovietų Sąjunga (SSRS) okupavo (užėmė) Lietuvą. Taip prasidėjo pirmoji sovietinė okupacija, kuri tęsėsi iki 1941 m. birželio mėnesio. SSRS siekė parodyti, kad ji išgelbėjo Lietuvą iš nacistinės Vokietijos gniaužtų ir kad patys šalies gyventojai nori tapti SSRS dalimi. Okupacinė valdžia skleidė melagingą informaciją, kad Lietuvoje vis dar veikia nepriklausomos valstybės valdžia. Ji suklastojo rinkimus į Seimą (pavadintą Liaudies seimu), kuris paskelbė Lietuvą Sovietų Respublika.
Sovietų valdžia siekė sustabdyti pasipriešinimą okupacijai
Sovietų valdžia siekė sustabdyti pasipriešinimą okupacijai. Todėl sovietų kariuomenė ir valdžios pareigūnai ieškodavo, gaudydavo ir suimdavo buvusios nepriklausomos Lietuvos valstybės valdžios pareigūnus, karininkus, žinomus žmones. Visus, kurie galėjo suburti Lietuvos gyventojus, pasipriešinti okupacijai ar organizuoti kovą su sovietine valdžia.
SSRS atėmė dalies Lietuvos gyventojų turtą.
Sovietinė valdžia iš savininkų atėmė didesnes pramonės, prekybos įmones, pasisavino asmenines gyventojų santaupas bankuose, didesnius būstus ir kt. Siekiant perimti daugiau asmeninio gyventojų turto ir nesulaukti pasipriešinimo, valdžiai reikėjo juos paskelbti valstybės priešais, nusikaltėliais ir nubausti (įkalinti arba ištremti, atimant jų nuosavybę).
SSRS pareigūnai delsė naudoti prievartą (suimti, tremti, atiminėti turtą ar kaip nors bauginti) prieš gyventojus masiškai, nes tai būtų trukdę įgyvendinti pirmąjį tikslą – suformuoti Sovietų Sąjungos kaip draugiškos Lietuvai valstybės įvaizdį. Praėjus beveik vieniems okupacijos metams, sovietų valdžia surengė pirmąjį masinį gyventojų trėmimą.
Spustelk aktyvias ikonėles ir sužinok daugiau informacijos
1941 m. birželio 14 d. Sovietų Sąjunga pradėjo pirmąjį masinį Lietuvos gyventojų trėmimą.
Trėmimai
Išnagrinėk dviejų vaikų, kurie buvo ištremti, prisiminimus apie tą dieną.
Susipažink ir su Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centro virtualioje parodoje pateiktu 1941 m. tremtinio Gintauto Martinaičio piešiniu „1941 metų birželio 14 diena“. Jį pamatyti gali čia.
Lietuvos gyventojus sovietų valdžios pareigūnai traukiniais gabeno į Sibirą.
Pirmasis masinis trėmimas iš Lietuvos, 1943. Dailininkas V. Vagusevičius
Pirmasis masinis Lietuvos gyventojų trėmimas užtruko keturias paras. Jį vykdė SSRS valdžios pareigūnai ir vietiniai aktyvistai, palaikę okupacinę valdžią. Jie suvedė tremtinius į belangius traukinius.
Išnagrinėk dviejų vaikų prisiminimus apie traukinius, kuriais jie buvo ištremti.
Lietuviai tremtiniai gyvuliniame vagone, 1941. Genocido aukų muziejaus nuotrauka
Dalį tremtinių sovietai trėmė į tolimesnius Sovietų Sąjungos kraštus, prie Laptevų jūros.
Ongudajus rajono gyvenvietė, Altajaus kraštas, apie 1954
Apie 3000 tremtinių iš Altajaus krašto, esančio Vakarų Sibire, sovietai išvežė į tolimesnius Sovietų Sąjungos kraštus, prie Laptevų jūros.
Išnagrinėk tremtinių pasakojimus.
Per pirmąjį masinį trėmimą sovietai ištrėmė apie 17,5 tūkst. Lietuvos gyventojų į Sibirą ir kitus Sovietų Sąjungos regionus (Komiją, Kazachiją). Iš jų apie 5 tūkst. buvo vaikai.
Išnagrinėk Sovietų Sąjungos žemėlapį, kuriame pavaizduotos trėmimų vietos.
Trėmimo vietų žemėlapis
Tremtyje atsidūrusios šeimos su savo vaikais turėjo susikurti naują gyvenimą, įveikti Sibiro sunkumus. Išnagrinėk, ką tremtiniai pasakoja apie savo kasdienybę.
Spustelk aktyvias ikonėles ir sužinok daugiau informacijos
Nepriteklius
Išaugtu paltuku vilkinti šešiametė Ana Jofaitė Jakutsko miesto turguje, 1943. Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centras
Į Sibirą ištremti Lietuvos gyventojai susidūrė su jiems nepažįstamomis oro sąlygomis (labai žema oro temperatūra). Dauguma tremtinių buvo apgyvendinami skurdžiuose, dažniausiai mediniuose namuose (trobose). Jiems trūko maisto, drabužių. Gyvenimo sąlygas tremtiniaiturėjo susikurti patys.
Išnagrinėk tremtinių pasakojimus apie jų gyvenimo sąlygas.
Darbai
Paauglių brigada, kirtusi miškus. Altajaus kraštas, XX a. 5-as dešimtmetis. Iš Genocido aukų muziejaus rinkinių
Sovietų valdžia tremtiniams skirdavo atlikti įvairius darbus valdžiai priklausančiuose žemės ūkiuose ir pramonės (gamybos) įmonėse Sibire.
Išnagrinėk tremtinės pasakojimą apie tremtinių darbus.
Mokymasis
Tremtinės matematikos (aritmetikos) sąsiuvinis
Tremtyje atsidūrę vaikai mokėsi sovietinėse mokyklose. Jiems trūko būtiniausių priemonių (sąsiuvinių, knygų).
Išnagrinėk nuotrauką ir tremtinių prisiminimus apie patirtus mokymosi ir gyvenimo sunkumus, ir kaip vaikai juos įveikdavo.
Žaidimai ir pramogos
Antrojo pasaulinio karo metais vaikai taip pat žaisdavo. Šiuo laikotarpiu sugalvoti žaidimai buvo populiarūs ir vėliau. Kaip karas paveikė vaikų laisvalaikio užsiėmimus? Ką jie žaisdavo?
Išnagrinėk tremtinio prisiminimus apie žaidimus tremtyje.
Tautiškumas ir bendruomeniškumas
Tremtinių šeimos stengėsi išsaugoti savo tradicijas, šventė krikščioniškas šventes. Tremtiniai mokė savo vaikus lietuvių kalbos ir papročių, tautinės muzikos.
Išnagrinėk tremtinių prisiminimus apie jų tradicijas, šventes.
![Tremtinės Irenos Milaknytės, vienuolikos metų ištremtos į Atlajaus kraštą, prisiminimai apie tremtį, 2012 m.
Jau buvome bepradedą Atlajuje įsikurti, tačiau 1942 metų vasarą mus pakartotinai trėmė dar toliau. <...>
Nežinojo tremtiniai, kur jie vežami. <...> [galvojo] kad tremtiniai vežami į … Ameriką. Todėl žmonės nebėgo, nesislėpė, kentė visus nepatogumus ir į tą Ameriką … noriai važiavo.](https://ltist5-6.smp.emokykla.lt/wp-content/uploads/saltiniai-20.jpg)
