Ką pasakojo Holokaustą patyrę vaikai?
Prasidėjus nacistinės Vokietijos ir Sovietų Sąjungos karui, 1941 m. birželio 22 d. Lietuvos gyventojai sukilo prieš SSRS okupacinę valdžią (sukilimas vadinamas Birželio sukilimu). Sukilėliai siekė atkurti Lietuvos nepriklausomybę. Iš nacių jie tikėjosi paramos.
Netrukus į Lietuvos teritoriją įžygiavo nacių kariuomenė, ji užėmė kraštą. Taip prasidėjo nacistinės Vokietijos okupacijos laikotarpis. Nacistinė Vokietija neleido sukilimo organizatoriams savarankiškai kontroliuoti Lietuvos teritorijos ir atkurti jos nepriklausomybės, perėmė šalies valdymą. Naciai pasisavino sovietų atimtą gyventojų nuosavybę, kontroliavo spaudą, švietimo, kultūros ir kitas įstaigas, uždraudė lietuvių tautinę simboliką, šventes, suėmė ir įkalino naciams nepalankius žmones, vertė gyventojus atlikti karo tarnybą nacistinės Vokietijos kariuomenėje. Naciai iš Lietuvos išvežė apie 60 tūkst. gyventojų, juos įkalino specialiose priverstinio darbo stovyklose.
Sovietų Sąjungos kariuomenė 1944 m. vasarą įžygiavo į Lietuvos teritoriją ir iki 1945 m. sausio perėmė visos dabartinės Lietuvos valdymą. Prasidėjo antroji sovietinė Lietuvos okupacija.
Iki Antrojo pasaulinio karo Lietuvoje gyveno apie 208 tūkst. žydų. Jau pirmaisiais nacių okupacijos metais prasidėjo žydų naikinimas (1941 m. sušaudyta apie 80 proc. žydų). Likę gyvi žydai buvo valdžios persekiojami, prievarta apgyvenami getuose.
Vėliau valdžia žydus išgabeno į koncentracijos (perkėlimo ir įkalinimo) stovyklas, kuriose jie atlikdavo priverstinius darbus, buvo žudomi. Iš viso nacistinės okupacijos metais žuvo apie 195–196 tūkst. Lietuvos žydų.
Lietuvoje vykdytas žydų genocidas (Holokaustas) skirstomas į tris laikotarpius: 1) pirmasis masinis žydų naikinimas; 2) žydų išnaudojimo laikotarpis; 3) žydų masinio naikinimo pakartojimas. Susipažink su Lietuvoje vykdyto žydų genocido (Holokausto) laikotarpiais.
Spustelk aktyvias ikonėles ir sužinok daugiau informacijos
Nacių valdžios pareigūnai ir juos palaikantys Lietuvos gyventojai žydus žudė įvairiose Lietuvos vietovėse (žr. žemėlapį), jose esančiose įstaigose (pavyzdžiui, Kaune, Lietuvos žemės ūkio kooperatyvų sąjungos „Lietūkis“ garaže), visuomeninės paskirties pastatuose (pavyzdžiui, Kauno VI ir VII fortuose). Daugiausiai žydų nužudyta Paneriuose (Vilniuje). Šioje vietovėje nepriklausomybės metais pastatytas paminklas žuvusiems žydams. Buvusių žydų žudynių vietose Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centras įrengė informacinius stendus.
Spustelk aktyvias ikonėles ir sužinok daugiau informacijos.