Kaip išeivijos lietuviai puoselėja savo kultūrą?

Pirmųjų emigracijos bangų Lietuvos išeiviai būrėsi į įvairias visuomenines organizacijas. Jos vykdė mokslinę, kultūrinę veiklą, leido spaudą. Dalis išeivių organizavo labdaringą veiklą, finansiškai ar kitaip materialiai rėmė ne tik išeivijos organizacijas, bet ir Lietuvoje likusius gyventojus. Ši parama buvo labai svarbi atkuriant Lietuvos valstybę po Pirmojo pasaulinio karo.

Išeivijos lietuviai dirbo ne tik pramonės ar paslaugas teikiančiose įmonėse, nemažai jų, ypač po Antrojo pasaulinio karo, įsiliejo į mokslinę veiklą. Juos puikiai įvertino kiti mokslininkai. 1981 m. Čikagoje lietuviai įkūrė Lituanistikos tyrimo ir studijų centrą. Šis centras yra didžiausias mokslo archyvas ir knygų leidėjas, įsteigtas ne Lietuvoje. Jis renka, kaupia ir puoselėja Lietuvos paveldą, archyvus, tiria surinktą medžiagą, leidžia mokslines knygas, organizuoja savo veiklą bei turimą medžiagą pristatančias parodas. 

Marija Birutė Gimbutienė (Marija Gimbutas) – lietuvių archeologė, žymi baltų ir indoeuropiečių tyrinėtoja. 1942 m. baigė Vilniaus universitetą, 1944–aisiais emigravo į Vokietiją, 1949 m. persikėlė į JAV. Tapo mokslininke, dirbo Harvardo universitete. Į Lietuvą nebegrįžo.

JAV ir kitose valstybėse gyvenančių lietuvių kultūros centrais tapo lietuvių bendruomenės, jų kuriamos lietuviškos mokyklos, kultūros ir kitos įstaigos.

Pirmosios bendruomenės telkėsi Jungtinėse Amerikos Valstijose. Emigrantai Čikagoje (JAV) susidūrė su dideliu iššūkiu – svetima aplinka. Lietuviai kalbėjo kita nei vietiniai gyventojai kalba, turėjo savo papročius, tradicijas. Norėdami tai išsaugoti ir puoselėti jie būrėsi į kultūrinės veiklos grupes, sporto klubus (pvz., lietuviška Šv. Jurgio parapija Čikagoje subūrė krepšinio komandą), organizavo parodas. Plimute (JAV) lietuviai 1889 m. pastatė ir pirmąjį lietuvišką spektaklį. XX a. 3–4 deš. veikė JAV lietuvių įsteigtos „Ateities žiedo“ mokyklos, kuriose mokiniai mokėsi lietuviškai skaityti ir rašyti.

Antrojo pasaulinio karo pabėgėlių stovyklose Europoje lietuviai organizavo kultūrinę veiklą (pavyzdžiui, veikė chorai, buvo statomi spektakliai), organizavo sporto varžybas su kitataučiais. Išsikėlę iš pabėgėlių stovyklų, dalis išeivių prisijungė prie lietuvybės centrų Europos, Šiaurės ir Pietų Amerikoje.

1958 m. Niujorke (JAV) įsikūrė Pasaulio lietuvių bendruomenė, kuri dabar vienija 55 valstybėse veikiančias lietuvių bendruomenes. Daugiausiai jų – Europoje, didžiausia – Jungtinėje Karalystėje. Nuo 1981 m. Vokietijoje veikia Lietuvių kultūros institutas. Iki 2016 metų institutas turėjo biblioteką, kurioje laikė lietuviškus leidinius. Vėliau juos perdavė Valstybinei Berlyno bibliotekai.

Bendruomenės mini Lietuvos valstybines šventes, dalyvauja Karaliaus Mindaugo karūnavimo dieną (liepos 6 d.) organizuojamoje Tautiškos giesmės giedojimo akcijoje, viešina lietuvių išeivių pasiekimus. Naudodamos internetines komunikacijos priemones, viešina savo veiklą. Taip pat didesnėse lietuvių išeivių bendruomenėse veikia šeštadieninės mokyklos (tokių 2012 metais buvo apie 164).

Dalis išeivių organizavo labdaringą veiklą, finansiškai ar kitaip materialiai rėmė ne tik išeivijos organizacijas, bet ir Lietuvoje likusius gyventojus. 

Nukentėjusių nuo karo ir atkurtos Lietuvos valstybės (1918–1940 m.) rėmėjai
Pirmosios emigracijos bangos metu į JAV išvykę lietuviai kūrė visuomenines organizacijas ir fondus, kurie parėmė Lietuvos gyventojus. 1914 m. JAV lietuviai įsteigė JAV lietuvių katalikų Tautos fondą, kuris rinko piniginę paramą nukentėjusiems Pirmojo pasaulinio karo metais ir Lietuvos laisvei iškovoti. Tais pačiais metais JAV išeiviai įkūrė Autonomijos fondą (rėmė lietuvių politinę veiklą, Lietuvos šaulius, spaudą) ir Lietuvos gelbėjimo fondą (rinko paramą nukentėjusiems nuo Pirmojo pasaulinio karo). 1919–1923 m. Jungtinėse Amerikos Valstijose buvo renkama Lietuvos laisvės paskola, skirta valstybės kūrimo darbams. Išeiviai pirkdavo specialius paskolos lakštus, surinkti pinigai buvo skiriami atkurtos Lietuvos valstybės valdžiai (pavyzdžiui, valstybės tarnautojų, karių atlyginimams).

Finansinė parama Lietuvai okupacijų metu (1940–1990 m.) ir atkūrus nepriklausomybę

Iki Antrojo pasaulinio karo ir karo metais išeivijoje veikė įvairūs fondai, kurie telkė žmones, turinčius skirtingą pasaulėžiūrą (nuomones, vertybes). Istorikas Juozas Skirius pasakoja apie išeivių supratimą, kad reikalingas bendras fondas, kuris rinktų paramą visiems Lietuvos gyventojams, kurie nukentėjo Antrojo pasaulinio karo metu. Todėl 1944 m. JAV lietuviai įsteigė Bendrą lietuvių šalpos fondą (United Lithuanian Relief Fund, BALF). BALF rėmė karo pabėgėlius, emigravusius lietuvius visame pasaulyje, bendradarbiavo su JTO ir išeivių organizacijomis. Šis fondas rėmė išeivijos lietuvių mokyklas. Taip pat Lietuvos gyventojus atkūrus jos nepriklausomybę (pavyzdžiui, tremtinius, vargstančius, senjorus, ligonius). Atkūrus nepriklausomybę, 1990 metais Lietuvos valstybės reikalams paramą skyrė Lietuvių tautos fondas. 

Tautinio atgimimo metais išeivijos lietuviai patys pirmieji pradėjo leisti lietuvišką spaudą. Pirmasis lietuviškas laikraštis JAV „Gazieta lietuviška“ pasirodė 1879–aisiais („Aušra“ Lietuvoje 1883 m.).

Iki Pirmojo pasaulinio karo JAV lietuviai spausdino apie 100 periodinių leidinių. Dar keli leidiniai buvo spausdinami Jungtinėje Karalystėje, Rusijoje. Šių leidinių kūrėjai skatino lietuvybės puoselėjimą (kalbos, tradicijų išsaugojimą), Lietuvos nepriklausomybės siekį. Po Pirmojo pasaulinio karo lietuvišką spaudą ėmė leisti ir Pietų Amerikos valstybių lietuviai.

1909 metais Jungtinėse Amerikos Valstijose lietuviai pradėjo leisti katalikų laikraštį „Draugas”, kuris, iš pradžių buvęs savaitraščiu, Pirmojo pasaulinio karo metais tapo dienraščiu. Šis laikraštis buvo populiarus ir po Antrojo pasaulinio karo. Jį užsienio lietuviai leidžia iki šiol. Taip pat veikia šio laikraščio internetinė svetainė. Ją galima peržiūrėti čia. 

Antrojo pasaulinio karo metais ir po jo labai padaugėjo išeivijos lietuvių spaudos. Prie leidybos prisidėjo ir karo pabėgėliai, atsirado naujų leidinių emigrantų apgyventose šalyse (žr. į Emigracijos bangos ir lietuvybės centrų susikūrimas išeivijoje). Pavyzdžiui, Kanadoje 1940–2001 metais lietuviai leido laikraštį „Nepriklausoma Lietuva“.

XX a. pabaigoje dalies laikraščių leidyba sustojo, bet XXI a. išėjo naujų emigrantų laikraščių (pavyzdžiui, Jungtinėje Karalystėje leidžiamas „Mano Anglija“). 

Penktasis ir septintasis Lietuvos prezidentas Valdas Adamkus. 1949 m. emigravo į JAV, 1960–aisiais baigė Ilinojaus technologijos institutą, įgijo statybų inžinieriaus specialybę. Iki grįžimo į Lietuvą dirbo aplinkosaugininku JAV. 

Jonas Mekas – poetas, kino kūrėjas ir kritikas. 1944 m. emigravo iš Lietuvos. Nuo 1949-ųjų gyveno Jungtinėse Amerikos Valstijose. Atkūrus nepriklausomybę buvo grįžęs į Lietuvą ir tęsė kūrybinę veiklą. Apie Jono Meko kūrybą gali sužinoti čia.

Atrask daugiau žymių išeivių ir pasidomėk jų pasiekimais. Atlik kūrybinę užduotį.