Rašto paplitimas LDK teritorijoje

Pagoniškos Lietuvos gyventojų daugumą sudarė neraštingi gyventojai. Iki krikšto priėmimo informacija Lietuvoje daugiausia buvo perduodama žodžiu. Raštijos pradžia mūsų šalyje siejama su Mindaugo laikais, kai daugiausia vokiečių ir lotynų kalbomis buvo užrašomi pirmieji rašytiniai dokumentai. Mindaugas ir didieji Lietuvos kunigaikščiai pagonys, kaip ir paprasti Lietuvos gyventojai, skaityti ir rašyti nemokėjo, todėl už kunigaikščius jų įsakymus, laiškus kitoms valstybėms rašė išsilavinę, užsienio kalbų mokėję raštininkai. Visuomenėje tikėta žodinės priesaikos galia, vadovautasi paprotine teise.

Bendravimui su kitomis valstybėmis Lietuvoje buvo vartojamos kitos kalbos. Susikalbėti su Rusios kunigaikštystėmis ir Bizantija vartota graikų kalba ir rusėnų raštas, o su Vakarų Europa bendrauta vokiečių ir lotynų kalbomis. Raštingiausią gyventojų sluoksnį sudarė katalikų ir stačiatikių vienuoliai. Daugiausiai raštingų žmonių buvo tarp stačiatikių vienuolių Rusios žemėse, todėl, LDK plečiantis į rytus, raštingų gyventojų daugėjo. Didžiojo kunigaikščio Gedimino laiškus lotynų kalba rašė pranciškonų ir dominikonų vienuoliai, dirbę valdovo dvare raštininkais.

Rusėnų raštas

Rusėnai – rytų slavų etninė grupė, dabartinių baltarusių, ukrainiečių ir rusų protėvai.

Priėmus krikštą (1387 m.) Lietuvoje įsitvirtino rašto kultūra. Raštas Lietuvoje plito per bažnyčią, valdovo dvarą ir vietos valdžios įstaigas. Raštas taip pat plito ir savivaldos teises turinčių miestų raštinėse, teismuose.

Didžiojo Lietuvos kunigaikščio Vytauto valdymo laikais buvo įkurta Lietuvos didžiojo kunigaikščio raštinė. Joje dirbo raštininkai, perrašinėtojai ir vertėjai. Raštinėje buvo kuriami svarbūs dokumentai: valdovų privilegijos, LDK metraščiai, LDK metrika, laiškai, sutartys. Plintant raštui, plito ir rašytinė teisė. Valdovai skelbė įvairius įstatymus, kuriuos galėjo perskaityti vis daugiau gyventojų. 1468 m. didžiojo kunigaikščio Kazimiero teisynas buvo pirmasis rašytinis įstatymų rinkinys Lietuvoje. Jame buvo surašytos baudos ir bausmės už įvairius nusikaltimus. Dalis teisyno buvo skirta ginčų dėl žemės sprendimo tvarkai.

Spustelk aktyvias ikonėles ir sužinok daugiau informacijos.

Lietuvos Metrika (1387–1546)

1421 m. Lietuvos didžiojo kunigaikščio Vytauto privilegija

Lietuvos metraštyje pateiktas pasakojimas apie Šventaragį

Lietuvos metraščiai – XIV–XVI a. literatūros kūriniai, kuriuose buvo pasakojama Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės politinė istorija.

Po krikšto Lietuvoje vartota tik šnekamoji lietuvių kalba. Svarbiausi raštai ir toliau buvo rašomi lotynų, vokiečių ir senovės slavų rašto kalbomis. Lietuvoje labiausiai paplito senovės slavų rašto kalba. Ja buvo rašomi svarbiausi dokumentai. LDK valstybine kalba buvo laikoma kalba, kuria buvo rašomi valdžios institucijų dokumentai. Tokia kalba XIII–XIV a. vid. buvo lotynų, XIV a. II p.– 1697 m. – senovės slavų, po 1697 m. – lenkų.