Kas būdinga lietuvių nacionaliniam kostiumui?
Šioje demonstracijoje išnagrinėsime Lietuvos nacionalinį (tautinį) kostiumą, kuris dabarties pasaulyje nešiojamas per nacionalines šventes, jį vilki tautinių dainų ir šokių ansamblių dalyviai.
Spustelk aktyvias ikonėles ir sužinok daugiau informacijos.
Ištekėjusios moterys nešiodavo nuometus arba skaras, merginos puošdavosi vainikais, karūnomis.
Ilgi drobiniai arba lininiai marškiniai su aukšta apykakle, dažnai į juos buvo įaudžiami įvairūs raštai.
Liemenės buvo siuvamos iš brangesnių pramoninių arba namie austų pusvilnonių audinių.
Prijuostė trumpesnė už sijoną, puošiama įvairiais raštais.
Sijonas vilnonis arba pusvilnonis, ilgas (lininiai sijonai laikomi prastesni), dažnai ryškių spalvų, dryžuotas arba languotas, apjuosiamas juosta; per šventes moterys dėvėjo daugiau nei po vieną sijoną.
Kiti elementai – batai (odinis bekulnis apavas – naginės, iš medžio žievės supintas apavas – vyžos), karoliai, skaros; šaltuoju metų laiku dėvimos sermėgos (viršutinis drabužis – švarkas).
Skrybėlės vairių formų, su įvairiais puošybos elementais, kaip antai juostelėmis, plunksnomis, gėlėmis.
Marškiniai dažniausiai nepuošiami, mažai matomi.
Liemenė pasiūta iš naminio vilnonio arba pusvilnonio audinio.
Sermėga – viršutinis storas naminio milo (suveltos vilnos audinio) drabužis, ilgumo iki kelių; XIX–XX a. jas pakeitė surdutai – trumpi švarkai.
Kelnės pasiūtos iš naminio vilnonio arba pusvilnonio audinio, dažniausiai natūralių spalvų.
Kiti elementai – batai (auliniai, naginės, vyžos, klumpės ir kt.), diržai, juostos, kaklaskarės.
Suvokimo būdas, supratimas.
Vyro ir moters tautinio kostiumo išvaizdai didelę įtaką darė regionas, kuriame jie gyveno. Lietuva skirstoma į penkis etnografinius regionus: Aukštaitiją, Žemaitiją, Suvalkiją (Sūduvą), Dzūkiją (Dainavą) ir Mažąją Lietuvą.
Spustelk aktyvias ikonėles ir sužinok daugiau informacijos.
Žemaitijos regiono gyventojų drabužiai išsiskiria spalvingumu.
Marškiniai. Balti drobiniai marškiniai būdavo puošiami įaustomis raudonomis juostomis apykaklės, krūtinės užsegimo srityje ar rankogaliuose.
Sijonas. Labiausiai paplitę išilgai dryžuoti, raudonos, žalios, juodos, violetinės spalvos sijonai.
Prijuostė. Prijuostė taip pat išilgai dryžuota, plati, ne per daug ilga.
Liemenė. Liemenes dažniau siūdavo ne iš pramoninių audinių, o iš namuose austos medžiagos. Liemenės būdavo klostuotos aukščiau liemens arba po krūtine.
Galvos apdangalai. Merginos galvas puošdavo rangėmis (iš kaspinų padarytais galvos papuošalais – karūnomis), gėlių vainikais. Ištekėjusios moterys ant galvos ryšėdavo baltai ir raudonai languotas, įstrižai sulenktas kvadratines skareles. Taip pat būdavo nešiojamos raudonai ir baltai languotos didelės skaros.
Marškiniai. Vyrai vilkėdavo marškinius, o ant viršaus dėvėdavo surdutą (surdutas – prie kūno prigludęs, į šiuolaikinį švarką panašus vyrų drabužis).
Kelnės. Kelnės būdavo ne tik vienspalvės, bet ir ryškesnių spalvų, languotos arba dryžuotos.
Sermėga. Sermėgos dažniausiai būdavo natūralios spalvos arba dažytos tamsiai žaliai ar mėlynai, nugaroje su keliomis klostėmis arba rauktos. Būdingi nuo liemens durti skvernai.
Skrybėlės. Skrybėlės būdavo tamsios, tiesiais kraštais, o priekyje vyrai mėgdavo prisisegti povo plunksną.
Kiti elementai. Batai buvo auliniai, neturtingieji avėdavo klumpes arba nagines. Vyrai taip pat nešiojo namuose austas linines kaklaskares, dažniausiai raudonai ir baltai languotas.
Aukštaitijos regiono gyventojų apranga yra seniausia.
Marškiniai. Aukštaitijos regiono moterys vilkėdavo baltus lininius marškinius, kurių rankovės būdavo puoštos įaustais raudonos spalvos ornamentais.
Sijonas. Viršutinis sijonas buvo puošniausias, o po juo dėvimi vienas ar keli paprastesni sijonai. XIX a. moterys ir merginos dažniausiai dėvėdavo vilnonius languotus sijonus (didieji geltoni ir raudoni langeliai buvo dalijami į siaurus geltonus ir violetinius arba geltonus ir juodus langelius).
Prijuostė. Ant sijono būdavo prijuosiama balta lininė prijuostė su apačioje įausta raudona geometrinio ornamento juosta; kartais prijuostės buvo puošiamos kutais.
Liemenė. Liemenė būdavo siuvama iš brangių audinių (pavyzdžiui, šilko, aksomo); mėgstamos spalvos – raudona, žalia, aukso geltonumo, sidabrinė.
Galvos apdangalai. Merginos galvas puošdavo galionais (šventinis galvos apdangalas), vainikais ir karūnomis; ištekėjusios moterys galvą aprišdavo plonu ilgu audiniu, dengiančiu kaklą ir pečius. XIX a. pabaigoje jį pakeitė įstrižai sulenkta skara.
Marškiniai. Vyrai dėvėjo baltus lininius marškinius.
Kelnės. Kelnės būdavo ilgos ir vienspalvės.
Sermėga. Šiame krašte vyrai dažniausiai vilkėdavo nedažyto milo pilkos ar rusvos spalvos sermėgas.
Skrybėlės. Vakarų aukštaičių skrybėlės būdavo platesniais tiesiais kraštais, o Šiaurės Vakarų – platėjančiu viršumi, puošiamos plunksnomis arba gėlėmis.
Kiti elementai. Sermėgos, kaip ir auliniai batai, buvo puošiamos pintinėmis ir vytinėmis juostomis.
Šis regionas iki 1923 m. priklausė vokiečių valstybėms. Klaipėdos kraštas – Mažosios Lietuvos, buvusių Vakarų baltų žemių, dalis.
Marškiniai. Merginos ir moterys vilkėdavo baltus lino marškinius su įaustais spalvotais augaliniais raštais.
Sijonas. Sijonas būdavo platus, įvairių spalvų, languotas arba dryžuotas.
Prijuostė. Ant sijono būdavo prijuosiama lininė prijuostė su išilginiais dryžiais arba gėlėta.
Liemenė. Liemenės dažniausiai būdavo neilgos, prigludusios prie kūno, vienspalvės; itin populiarus buvo tamsiai mėlynas audinys.
Galvos apdangalai. Galvos apdangalas vadinamas kyku.
Kiti elementai. Be juostų, prie juosmens segdavo puošnią siuvinėtą kišenę – delmoną.
XIX a. pab. pradėti siūti tamsios, juodos spalvos kostiumai. Tamsi spalva buvo siejama su dora ir pamaldumu.
Marškiniai. Balti drobiniai marškiniai.
Kelnės. Vyrai mūvėjo ne tik ilgas, bet ir trumpas kelnes.
Sermėga. Madingiausios sermėgos būdavo tamsiai mėlynos arba juodos spalvos, su šonuose klostuotais įsiuvais, platinančiais drabužį.
Skrybėlės. Skrybėlės platokais kraštais, puoštos juostomis.
Kiti elementai. Iš aulinių batų ar pusbačių kyšojo puskojinės. Sermėga būdavo juosiama spalvotu siuvinėtu diržu.
Vėliausiai susiformavęs etnografinis regionas. Moterų aprangoje išskiriami kapsių ir zanavykių drabužiai.
Marškiniai. Iki XIX a. pirmos pusės kapsės vilkėdavo trumpus medvilninius, o zanavykės – ilgesnius drobinius marškinius. Būdingos plačios rankovės su raukiniais.
Sijonas. Platūs, pusvilnoniai, išilgai dryžuoti, dažniausiai tamsios raudonos arba mėlynos spalvos.
Prijuostė. XIX a. vidurio prijuostėms būdingi lelijų žiedų ornamentai. Zanavykės juos siuvinėjo išilgai, kapsės – skersai.
Liemenė. Dažniausiai siuvamos iš šilko, kartais iš dryžuotos namie austos medžiagos. Kapsių liemenės ilgos, zanavykių – trumpos, platėjančiais skverneliais. Nuo XIX a. pabaigos liemenes pakeitė vienspalviai švarkeliai.
Galvos apdangalai. Kapsės galvą puošdavo aukštais auksiniais galionais (šventinis galvos papuošalas), zanavykės – siaurais galionėliais arba suvertų karoliukų karūnėlėmis. Ištekėjusios moterys po skara dėvėdavo gobtuvėlius su puošniais priekakčiais.
Kiti elementai. Į rišamų juostų apačias buvo įaudžiami vešlūs ir spalvoti kutai.
Marškiniai. Dažniausiai balti, beveik nepuošiami.Vėliau tapo puošnesni – su smulkiomis klostėmis, dekoratyvinėmis siūlėmis.
Kelnės. Kelnės, kaip ir sermėga, vienspalvės, šviesių spalvų.
Sermėga. Šviesiai pilkos ar netgi baltos spalvos.
Skrybėlės. Skrybėlė veltinė, tiesiais kraštais, aukšta.
Kiti elementai. Batai auliniai. Naudojo puošnias juostas.
Šio neturtingo (nederlingo) krašto gyventojai ypač ilgai vilkėjo tradicinius kaimo drabužius, atskirus drabužius dėvėjo ir po Antrojo pasaulinio karo.
Marškiniai. Moterų marškiniai buvo drobiniai, panašūs į aukštaičių. Nuo XIX a. septinto dešimtmečio kai kurias marškinių dalis moterys išsiuvinėdavo baltuoju kiauraraščiu. Marškinių rankovės plačios, viršuje parauktos.
Sijonas. Paprastai sijonai būdavo vilnoniai arba pusvilnoniai, smulkiai languoti. Būdingiausios spalvos: žalia, mėlyna, tamsiai raudona, violetinė.
Prijuostė. Iš margo, išaustais smulkiais ornamentais naminio audinio.
Liemenė. Šilkinė, vienspalvė arba margos vilnos. Moterys mėgo dėvėti liemenes, kurios buvo trumpos arba su nuo liemens prisiūtais klostytais skverneliais.
Galvos apdangalai. Moterys nešiojo gobtuvėlius, kepurėles, ryšėjo skareles.
Kiti elementai. Ryšėdavo juostas su regionui būdingais raštais.
Marškiniai. Vyrų marškiniai buvo siuvinėjami baltais, vėliau spalvotais siūlais. Vilkint tokius marškinius, nebuvo rišamos kaklaskarės.
Kelnės. Kelnės siūtos iš naminių tamsokų vienspalvių arba smulkiai languotų audinių.
Sermėga. XIX a. pabaigoje buvo pradėti siūti vyriški švarkai iš pilko natūralių vilnų spalvos milo, tamsiomis siūlėmis ir apvadais, užsegami iki pusės.
Liemenė. Kartu su švarku buvo vilkima liemenė.
Skrybėlės. Veltinės, puošiamos juostelėmis, plunksnomis, gėlėmis.
Kiti elementai. Batai, jei leido galimybės, – auliniai arba pusbačiai. Rišamos vytos ar rinktinės juostos.
