Koks buvo kelias į nepriklausomybę?

Rugpjūčio 23 diena pasaulio istorijoje žinoma kaip Molotovo–Ribentropo pakto pasirašymo (1939-08-23) diena. Šis paktas (dokumentas) – tai Sovietų Sąjungos ir nacistinės Vokietijos susitarimas pasidalyti Rytų Europą ir nepulti viena kitos (nagrinėjome temoje Antrasis pasaulinis karas Lietuvos vaikų istorijose). Lietuvos laisvės lygos vadovas Antanas Terleckas ir kiti organizatoriai pasirinko šią datą mitingui, siekdami atkreipti pasaulio dėmesį į sovietinę okupaciją ir parodyti Lietuvos gyventojų laisvės siekį. 1987 m. suėjo 48 metai po Molotovo–Ribentropo pakto.

Spustelk mygtukus ir sužinok daugiau informacijos.

1988 m. birželio 3 d. visuomenės veikėjai įkūrė Lietuvos Persitvarkymo Sąjūdžio iniciatyvinę grupę, kurią sudarė 35 meno ir mokslo atstovai. Jų tikslas buvo įkurti Lietuvos Persitvarkymo Sąjūdį (LPS) – organizaciją (visuomeninį judėjimą), kuris siektų Lietuvos ir jos gyventojų savarankiškumo, laisvės suvaržymų panaikinimo. 1988 m. spalio 22–23 dienomis įvyko Lietuvos Persitvarkymo Sąjūdžio steigiamasis suvažiavimas.

LPS iniciatyvinės grupės kūrėsi ir būrė Lietuvos gyventojus įvairiuose miestuose. Nuotraukoje matome Laisvės alėjoje surengtą Sąjūdžio iniciatyvinės grupės mitingą dėl paminklų apsaugos.

XX a. devintojo dešimtmečio laisvės judėjimas dar vadinamas Dainuojančia revoliucija. Tokį pavadinimą naudojame todėl, kad ši laisvės kova buvo neginkluota, o daugelyje renginių (maršų, mitingų) jų dalyviai dainuodavo įvairias jiems žinomas lietuvių dainas. Ryškiausias pavyzdys – Roko maršas. Tai 1987–1989 m. Lietuvoje vykęs roko muzikos festivalis (masinė kultūros šventė). Pirmojo maršo idėją sugalvojo Algirdas Kaušpėdas (roko grupės „Antis“ lyderis).

Spustelk mygtukus ir sužinok daugiau informacijos.

1988 m. rugpjūčio 23 d. vyko mitingas Vingio parke.

Mitinge Vingio parke dalyvavo daugiau nei 200 tūkst. žmonių. Mitingo pradžioje dalyviai įnešė spygliuotos vielos vainiką su trispalvėmis ir juodomis juostomis. Jis simbolizavo suvaržytą Lietuvos laisvę. Vingio parke susirinkusiems mitinguotojams klausantis, organizatoriai dalijosi iki tol menkai žinoma informacija apie 1939–1940 metų istorinius įvykius. Renginio metu poetas Justinas Marcinkevičius sakė: Kad ir ką kalbėtų šiandien mūsų politikai, istorikai <…> viena aišku: Molotovo ir Ribentropo paktas – bjaurus tarptautinio banditizmo dokumentas <…>. Poetas pasiūlė reikalauti paviešinti pakto tekstą, kurio slaptieji tekstai visuomenei nebuvo žinomi, jį pasmerkti ir parengti naują Lietuvos istorijos ugdymo programą bei vadovėlius.

1988 m. spalio 22–23 d. suvažiavime buvo išrinktas LPS Seimas ir Taryba.

Spustelk mygtukus ir sužinok daugiau informacijos.

ELTA informacija

Tekste minimi žodžiai: kongresas – suvažiavimas, korespondentas – žurnalistas, kompartija / KP – komunistų partija (Sovietų Sąjungos valdančioji partija), santvarka – visuomenės gyvenimo tvarka.

Suvažiavimo emblema

Sąjūdžio suvažiavimo emblemą sukūrė architektas Algimantas Nasvytis ir dizaineris Giedrius Reimeris. Emblema – trikampė trispalvė, kurios geltonoje juostoje, vaizduojančioje saulės spindulius, yra Gediminaičių stulpai. Ši emblema tapo Sąjūdžio simboliu.

Delegatai

Sąjūdį rėmė apie 1000 įvairių organizacijų, kuriose bendrai veikė apie 180 tūkst. žmonių. Šie žmonės į suvažiavimą išrinko 1127 atstovus (vadinamus delegatus).

Minint 50-ąsias Molotovo–Ribentropo pakto metines, 1989 m. rugpjūčio 23 d. įvyko Baltijos kelias. Jį organizavo trijų Baltijos šalių tautiniai judėjimai: Lietuvos Persitvarkymo Sąjūdis, Estijos liaudies frontas ir Latvijos liaudies frontas. Šios organizacijos viešai pareiškė, kad jų atstovaujami valstybių gyventojai pasmerkia Molotovo–Ribentropo paktą ir reikalauja laisvės. Kryptimi Vilnius–Ryga–Talinas susikabinę rankomis Lietuvos, Latvijos ir Estijos gyventojai sudarė vieną grandinę, kurios ilgis – apie 650 kilometrų. Baltijos kelyje dalyvavo apie 2 mln. Baltijos šalių gyventojų, iš kurių apie 1 mln. buvo iš Lietuvos.

Spustelk mygtukus ir sužinok daugiau informacijos.

Spustelk ant laikrodžio ikonėlių ir sužinok daugiau informacijos.

Lietuvai paskelbus nepriklausomybę, Sovietų Sąjunga pirmiausia pareikalavo atšaukti aktą. Lietuvos Respublikos Aukščiausiajai Tarybai (pasivadinusiai Atkuriamuoju Seimu) to nepadarius, 1990 m. balandžio mėn. sovietai paskelbė ekonominę blokadą. Lietuvos ekonomika (ūkis) buvo labai susijusi su Sovietų Sąjungos ūkiu: Lietuvos įmonės gamino produktus, kurie buvo skirti kitoms Sovietų Sąjungos respublikoms; šioms įmonėms reikėjo produktų (žaliavų), pavyzdžiui, naftos iš Sovietų Sąjungos, kad galėtų gaminti savo produkciją. Supratusi, kad Lietuvos ekonomika yra priklausoma nuo importuojamų žaliavų, Sovietų Sąjungos valdžia užblokavo prekių judėjimą per sieną, siekdama paralyžiuoti šalies ūkį.

Kas yra ekonominė blokada?

Tai prekių iš valstybės išvežimo ir kitų šalių produktų įvežimo į tą valstybę ribojimai. Jais siekiama blokuojamą valstybę priversti paklusti kokiems nors reikalavimams.

Kas būdinga 1990 m. Lietuvos ekonominei blokadai?

Kokios buvo blokados pasekmės?

Gamybos lygis per 3 mėn. smuko 5 proc. Blokada labiausiai paveikė pramonę ir susisiekimo sritį, šiose srityse dirbančius gyventojus. Nors sovietai tikėjosi, kad šios blokados pasekmės privers visuomenę atsisakyti nepriklausomybės idėjos, tačiau tai paskatino įvairias organizacijas, užsienio lietuvius teikti piniginę paramą nuo blokados nukentėjusiems žmonėms paremti: valstybė įkūrė Blokados fondą.

Įvykiai iki Sausio 13-osios

Sausio 13-oji prie Televizijos bokšto

1991 m. sausio 13-osios naktį sovietų tankai ir šarvuočiai apsupo Televizijos bokštą ir kelis tūkstančius susirinkusių bei jį apjuosusių beginklių žmonių. Žmonės buvo gąsdinami šūviais į orą, tikintis, kad Televizijos bokšto gynėjai pasiduos. Tačiau susirinkusieji nesitraukė, ir kariai ėmėsi smurto. Kariai šaudymą tęsė iki 4 val. ryto.

Lietuvos radijo ir televizijos pastato užgrobimas

Peržiūrėk ištrauką (nuo 30:20 iki 31:23) iš Lietuvos radijo ir televizijos pastato.

1 val. 53 min. žurnalistė Eglė Bučelytė tiesioginiame televizijos eteryje pranešė apie pastato puolimą ir perdavė kvietimą Lietuvos Respublikos Aukščiausiosios Tarybos deputatams kaip galima greičiau grįžti į parlamentą.

Laisvės gynėjai

Lietuvai reikėjo, kad ją kaip nepriklausomą valstybę pripažintų kitos valstybės: tik gavusi pripažinimą, Lietuva galėjo tikėtis bendradarbiavimo su jomis. Pirmoji Lietuvą 1990 m. gegužės 31 d. pripažino Moldavija, nors ji tuo metu dar buvo Sovietų Sąjungos sudėtyje. Lietuvai reikėjo nepriklausomų valstybių pripažinimo. Po Sausio 13-osios įvykių demokratinės valstybės pamatė, kad Sovietų Sąjungos skelbiamos persitvarkymo idėjos yra melagingos. 1991 m. vasario 11 d. atkurtą Lietuvos valstybę pripažino pirmoji Vakarų valstybė – Islandija. Vėliau tai padarė ir kitos valstybės.