Laikas ir laikotarpiai
Spustelk aktyvias ikonėles ir sužinok daugiau informacijos.
Mes skaičiuojame metus prieš Kristaus gimimą (pr. Kr.) ir po Kristaus gimimo (po Kr.). Dar galima sakyti prieš mūsų erą (pr. m. e.) ir po mūsų eros (po m. e.). Įprasta, kad minėdami savo gimtadienį sakome, kiek metų mums jau yra suėję. Tačiau laiko juostoje žymėsime metus, kurie tuo metu eina. Jeigu tau dabar yra 11 metų, tai laiko juostoje rašyk, kad prasidėjo 12-ieji (dvyliktieji) metai. Taip skaičiuosime ir dešimtmečius (1–10), šimtmečius (1–100) ir t. t., nes paskutiniai šių laikotarpių metai dar nesibaigė, todėl ir laikotarpis tęsiasi.
Datos iki Kristaus gimimo / iki mūsų eros pradžios žymimos atbuline seka. Pavyzdžiui:
- 101 m. prieš mūsų erą buvo anksčiau negu 100 m. prieš mūsų erą.
- III a. prieš mūsų erą buvo anksčiau negu II a. prieš mūsų erą.
Pavyzdžiai:
Spustelk aktyvias ikonėles ir sužinok daugiau informacijos.
Atkreipk dėmesį į šio laikotarpio pradžią (XI tūkstm. pr. Kr.) ir pabaigą (XIII a. pr.). Istorikai laikotarpių ribas (pradžią ir pabaigą žyminčias datas) pasirenka pagal tai, kodėl laikotarpis išskiriamas iš kitų. Lietuvos priešistorė – tai laikotarpis, kai dar nebuvo Lietuvos valstybės, todėl šį laikotarpį ir vadiname priešistore (iki valstybės istorijos). Šis Lietuvos istorijos laikotarpis apima įvykius nuo pirmųjų gyventojų kraustymosi iki Lietuvos valstybės susikūrimo.
Lietuvos Didžioji Kunigaikštystė (LDK) – pirmoji Lietuvos valstybė. Jos gyvavimą galėtume laikyti vienu atskiru laikotarpiu. Jį pradėtume nuo pirmojo LDK valdovo Mindaugo valdymo pradžios (XIII a. 4 deš.) 
ir baigtume 1795 m., kai LDK buvo sunaikinta kaimyninių valstybių (jos teritoriją užėmė Rusija ir Prūsija).
Savarankiška Lietuvos Didžioji Kunigaikštystė. Dalį savo istorijos LDK buvo sąjungoje su Lenkija (aptarsime nagrinėdami kitus laikotarpius). LDK buvo visiškai savarankiška (nepriklausoma nuo kitų) valstybė nuo Mindaugo valdymo pradžios iki sąjungos su Lenkija.
Pirmąją sąjungą su Lenkija sudarė Lietuvos didysis kunigaikštis Jogaila. 1385 m. jis pasirašė Krėvos sutartį, pagal kurią įsipareigojo vesti Lenkijos princesę Jadvygą ir tapti Lenkijos karaliumi. Tokią sąjungą vadiname dinastine unija, nes susijungė dvi valdovų giminės. Jų atstovai turėjo paveldėti ir valdyti abi valstybes – Lenkijos karalystę ir Lietuvos Didžiąją Kunigaikštystę.
Lenkijos karalius ir Lietuvos didysis kunigaikštis Žygimantas Augustas buvo paskutinis vyriškosios giminės Jogailos palikuonis, todėl po jo mirties galėjo nutrūkti sąjunga su Lenkija. Lenkija nenorėjo prarasti šios sąjungos, o ir LDK buvo reikalinga parama kare su Rusija. Todėl abi valstybės sudarė naują sąjungą.
XVIII a. antroje pusėje Abiejų Tautų Respubliką pasidalijo šios kaimyninės valstybės: Rusijos imperija, Austrijos imperija ir Prūsijos karalystė. Įvyko trys padalijimai. 1795 m. įvyko paskutinis ir galutinis valstybės padalijimas. Didžioji dalis dabartinės Lietuvos (išskyrus Užnemunę, dabartinę Suvalkiją ir iki tol Lietuvai nepriklausiusį Klaipėdos kraštą) atiteko Rusijos imperijai.
Rusijos imperijos valdžioje. 1812 m. Rusijai ir Prancūzijai kariaujant tarpusavyje, Lietuvą laikinai buvo užėmęs Napoleonas Bonapartas (Prancūzijos imperatorius). Visą likusį laikotarpį iki 1915 m. diduma dabartinės Lietuvos gyventojų patyrė Rusijos imperijos valdymą: negalėjo savarankiškai spręsti savo krašto valdymo klausimų, XIX a. antroje pusėje – XX a. pr. Rusijos valdžia draudė spaudą lietuviškais rašmenimis. Tačiau, nepaisant priespaudos, Lietuvos gyventojų gretose stiprėjo patriotinės idėjos: noras išsaugoti savo kalbą, tradicijas, siekti Lietuvos savarankiškumo.
1914–1918 m. vyko Pirmasis pasaulinis karas. Vokietijos imperija 1915 m. užpuolė Rusijos imperiją ir užėmė dalį jos teritorijų. Viena iš jų – dabartinė Lietuva. Ši okupacija tęsėsi iki 1918 m.
Šiuo laikotarpiu brendo Lietuvos valstybės atkūrimo idėja. Per Pirmąjį pasaulinį karą patriotiškai nusiteikę Lietuvos gyventojai 1917 m. Vilniuje surengė lietuvių visuomenės atstovų susirinkimą – Lietuvių konferenciją – ir išrinko Lietuvos Tarybą. Ji paskelbė Lietuvos valstybės atkūrimo aktą (dokumentą).
1918 m. vasario 16 d. Lietuvos Taryba paskelbė Nepriklausomybės aktą. Jis skelbė, kad atkuriama Lietuvos valstybė. Žinoma, tai buvo deklaracija (pareiškimas), kurį dar reikėjo įgyvendinti. Buvo būtina užtikrinti, kad kitos valstybės pripažintų Lietuvą nepriklausoma valstybe, sukurti savo valdymo sistemą, apginti šalį nuo išorės priešų.
Tarpukario Lietuva – Respublika. Atkurta Lietuvos valstybė buvo kitokia negu pirmoji. Tai jau ne didžiųjų kunigaikščių valdoma valstybė, o respublika, valdoma tautos atstovų. Kitaip tariant, ne vieno asmens ar giminės, o visos tautos turtu laikoma Lietuva
. 1940 m. šalį okupavo Sovietų Sąjunga, Lietuvos Respublikos neliko, todėl ir 1918–1940 m. laikotarpį vadiname Pirmąja Lietuvos Respublika. Kadangi ji gyvavo tarp dviejų pasaulinių karų, jos gyvavimo laikotarpis dar vadinamas tarpukario Lietuva.
1939–1945 m. vyko Antrasis pasaulinis karas. 1940 m. Lietuvą pirmą kartą okupavo Sovietų Sąjunga. Svarbiausias šio laikotarpio įvykis – pirmasis Lietuvos gyventojų trėmimas į Sibirą. Šioji okupacija buvo trumpa, nes jau 1941 m. į Lietuvą įžygiavo ir ją okupavo nacistinės Vokietijos kariuomenė.
1941 m. Lietuvą okupavo nacistinė Vokietija. Tais metais ji pradėjo karą su Sovietų Sąjunga. Okupacija truko iki 1944 m. ir per šį laikotarpį Lietuvos gyventojai patyrė sunkių išbandymų: prieštaraujančius okupacijai valdžia įkalindavo, išveždavo iš šalies, naikino žydus. 1944 m. Sovietų Sąjunga susigrąžino dalį prarastų teritorijų ir prasidėjo antroji sovietinė Lietuvos okupacija.
1944 m., baigiantis Antrajam pasauliniam karui, prasidėjo antroji sovietinė okupacija. Visiems Lietuvos gyventojams svarbius sprendimus priimdavo Sovietų Sąjungos valdžia. Okupacijos pradžioje valdžia vykdė gyventojų trėmimus, o ir vėliau įkalindavo, atleisdavo iš darbo visus, kurie nesutikdavo su svetima valdžia. Visą okupacijos laikotarpį Lietuvos gyventojai įvairiais būdais priešinosi Sovietų Sąjungai.
1990 m. kovo 11 d. Lietuvos Respublikos Aukščiausioji Taryba paskelbė Lietuvos Nepriklausomybės Atkūrimo Aktą. Nuo šios dienos iki dabar mūsų valstybės gyventojai turi galimybę patys rinkti savo valdžią ir nuspręsti, kokioje šalyje nori gyventi.
