LDK didikų giminės

LDK visuomenėje XVI–XVIII a. savitą sluoksnį sudarė dar Vytauto Didžiojo laikais iš bajorų luomo iškilusios didikų giminės, vadinamoji aristokratija, kilmingieji, išsiskyrę užimamomis pareigomis, politine ar karine veikla, titulais, valdomais turtais, išsilavinimu, kultūrinio ir ūkinio progreso plėtojimu, rezidencijomis, herbais. Didikų šeimų buvo palyginti nedaug, jie turėjo didžiules žemės valdas, susidedančias iš daugybės dvarų ir tūkstančių pavaldinių, privačių miestų bei miestelių, kaimų, laikė privačias karines pajėgas. Galima išskirti šias svarbiausias LDK didikų gimines: Chodkevičiai, Radvilos, Oginskiai, Pacai, Sapiegos, Tiškevičiai, Goštautai, Valavičiai, Kiškos, Kosakovskiai, Giedraičiai, Pliateriai, Tyzenhauzai. Kai kurių giminių šaknys siekė Vytauto Didžiojo laikus.

Alšėniškių, Chodkevičių, Druckių, Giedraičių, Goštautų, Kęsgailų, Kiškų, Kosakovskių, Oginskių, Ostrogiškių, Pacų, Pociejų, Radvilų, Sanguškų, Sapiegų, Šemetų, Tiškevičių, Valavičių herbai.

Galingiausia didikų giminė buvo Radvilos, nuo 1547 m. turėję kunigaikščių titulą. Vadinti faktiniais Lietuvos valdovais, nes bendri Lenkijos ir LDK valdovai dažniausiai gyveno Krokuvoje, o Radvilos užėmė svarbiausius LDK valdžios postus: buvo etmonai, vaivados, iždininkai, kancleriai. Giminės galią XVI a. sukūrė pusbroliai Mikalojus Radvila Juodasis ir Mikalojus Radvila Rudasis, Barboros Radvilaitės brolis. Dėl savo galios Radvilos ne kartą Lietuvoje vykdė savarankišką politiką, turėjo privačias kelių tūkstančių kareivių kariuomenes ir jas pasitelkdavo ne tik gindami savo valdas, bet ir LDK poreikiams. 1655 m. Jonušas Radvila, siekdamas stabdyti Rusijos kariuomenės agresiją, nutraukė uniją su Lenkija ir sujungė Lietuvą su Švedija.

Didikų politinę ir karinę galią lėmė jų turėti ekonominiai ištekliai. Radvilos turėjo didžiules žemės valdas, 23 rezidencijas, kelis šimtus privačių miestų, miestelių, smulkių dvarų, keliolika tūkstančių kaimų su valstiečiais. Sakyta, kad jų valdose, kurios driekėsi dabartinėje Lietuvoje, Lenkijoje, Baltarusijoje, Ukrainoje, „niekada nenusileidžia saulė“. Gaudami didžiules pajamas iš turimų žemių Radvilos galėjo gyventi prabangiai, statytis įspūdingus dvarus, finansuoti bažnyčių, vienuolynų, spaustuvių statybas bei knygų leidybą. Būtent didikams kūrė ir dirbo žymiausi tos epochos menininkai, amatininkai.

Radvilų Biržų pilies rezidenciniai rūmų nuotrauka
Radvilų Biržų pilies rezidenciniai rūmai, statyti XVI a. pabaigoje
Radvilų pilies Myriuje nuotrauka
Radvilų pilis Myriuje (Baltarusija, Gardino sritis), statyta XVI a. viduryje
Radvilų Nesvyžiaus pilies rezidencinių rūmų nuotrauka
Radvilų Nesvyžiaus pilies rezidenciniai rūmai (Baltarusija), statyti XVI a. pabaigoje