Lietuvos istorinės rekonstrukcijos klubai ir renginiai

„Banchetto musicale“ buvo pirmasis kolektyvas Lietuvoje, siekęs atkurti Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės ir kitų Vakarų Europos kraštų Renesanso laikotarpį ir taip skleisti senųjų laikų dvasią. Dabar jo repertuarą sudaro Lietuvos, kitų Europos šalių instrumentiniai kūriniai, dainos ir šokiai nuo Renesanso iki XIX a. pr.

Karinės istorinės rekonstrukcijos pradžia Lietuvoje – Kauno karo istorijos klubo įkūrimas 1989 m.  

1992 m. klubo iniciatyva buvo surengtas pirmasis istorinės rekonstrukcijos renginys, skirtas 1812 m. įvykiams Kaune paminėti. Rekonstruktoriai atkūrė istorinę situaciją – atkartojo prancūzų kariuomenės persikėlimą valtimis per Nemuną. Vėliau šio klubo sumanymu buvo rekonstruoti Napoleono žygiai.

1994 m. klubas savo veiklą nukreipė į XVIII a. pab., t. y. paskutinį Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės gyvavimo laikotarpį.

1996 m. buvo įkurtas klubas „Vilkatlakai“, kuris siekė atkurti baltų kultūrą, daugiausia susijusią su kariais, jų gyvenimo būdu. Klubui „Vilkatlakai“ pradėjus veiklą nebuvo lengva: trūko tiek žinių, tiek ir patirties. Pavyzdžiui, per pirmąsias rekonstruotas kovas klubo nariai naudojosi aštriais ginklais, todėl patyrė traumų. Vėliau sužinojo, kad per atkurtas kovas būtina naudotis atbukintais ginklais. XXI a. pr. ėmė kurtis daugiau baltų laikotarpį rekonstruojančių klubų: „Kovarnis“, „Varingis“, „Karionys“, „Sūduvos Tauras“, „Leitgiris“. Jie siekia, kad per baltų istorijos rekonstrukcijas šiandienos žmonės suprastų protėvių išmintį bei patyrimą, bent akimirkai pajustų gyvą praeities dvelksmą.

XXI a. pr. ėmė kurtis eksperimentinės archeologijos ir Viduramžius rekonstruojantys klubai. Viduramžius atkuriantys klubai daugiausia dėmesio skiria XII–XV a. pr. laikotarpiui, ypač domisi Lietuvos valstybingumo pradžia. Jų nedomina krikščioniškoji kultūra, jiems labiau rūpi pagoniškieji Lietuvos laikai.

Pirmasis eksperimentinės archeologijos klubas yra „Pajauta“. Jo dėmesio centre – ne karyba, o proistorės ir Viduramžių laikų amatai. Klubo nariai, remdamiesi senosiomis technologijomis, atkuria keramikos, odos, juvelyrikos ir kitus dirbinius.

Vėliausiai Lietuvoje kūrėsi XX a. istorinius įvykius atkuriantys klubai. Klubo „Partizanas“ dėmesio centre – partizanų, kovojančių prieš neteisėtus Sovietų Sąjungos valdžios veiksmus, gyvenimas ir buitis partizaninio karo sąlygomis. Šio klubo nariams yra labai svarbu naudotis tikrais, autentiškais objektais, tinkamai dėvėti tų laikų partizanų uniformą.

Pagal atkuriamus laikotarpius skiriamos keturios istorinės rekonstrukcijos kryptys: 

• baltų; 
• Viduramžių; 
• napoleonmečio; 
• XX amžiaus. 

Lietuvoje rekonstruktoriai mažiau domisi ir rečiau atkuria XV a. II pus. – XVIII a. pr. laikotarpį. Tyrinėtojai mano, kad tam įtakos turėjo tuometinės LDK valstybės buvimas Abiejų Tautų Respublikos sudėtyje.

Pagal temas skiriamos keturios istorinės rekonstrukcijos kryptys:  

• karybos; 
• karybos ir amatų; 
• amatų; 
• pramogų.

Viena iš svarbiausių eksperimentinės archeologijos švenčių – „Gyvosios archeologijos dienos“ Kernavėje. Jos rengiamos nuo 1999 m. Eksperimentinės archeologijos klubų nariai į festivalį atsiveža savo pačių rankomis pagamintus įvairius atkurtus dirbinius ir supažindina lankytojus su senosiomis technologijomis. Festivalyje galima ne tik pamatyti, bet ir patirti istoriją: nusilipdyti puodą, nusikalti geležinį dirbinį, nusivyti juostą ar išbandyti maudynes Viduramžių pirtyje. 

Nuo 1998 m. Trakų salos pilyje rengiamas gyvosios istorijos festivalis „Viduramžių šventė“. Per festivalį atkuriamos Viduramžių gyvenimo akimirkos Trakų salos pilies aplinkoje. Festivalyje skamba Viduramžių muzika, šokėjai ir svečiai šoka senovinius šokius, kaunasi riteriai, pasirodo žonglieriai, ragaujami senoviniai gėrimai ir patiekalai. Kaip ir Kernavėje, čia dirba amatininkai, jie atgaivina senąsias meistrystės tradicijas.

Nuo 1989 m. Lietuvoje kasmet vyksta senosios muzikos festivalis „Banchetto musicale“. Festivalis skirtas Viduramžių, Renesanso ir Baroko laikų muzikai, šokiui ir teatrui. Jame dalyvauja senosios muzikos ir šokių ansambliai iš viso pasaulio. Festivalyje rengiamos teatralizuotos programos, statomi spektakliai.

Lietuvoje rengiami ir regioninę tradicinę kultūrą rekonstruojantys renginiai. Regioninės tradicinės šventės pradininkas Lietuvoje – Lietuvos liaudies buities muziejus Rumšiškėse. Jis nuo 1991 m. ėmė rengti amatų dienas. Muziejaus dėmesio centre – XIX a. pab. – XX a. pr. amatai, verslai, darbai. Per kasmet Lietuvos liaudies buities muziejaus rengiamas įvairių amatų dienas lankytojai gali pamatyti, kaip liejamos žvakės, apdirbamas gintaras, senoviniu būdu galandami peiliai. Muziejuje audžiamos tautinės juostos, pynėjai iš vytelių supažindina su pynimu. Pristatomi siuvėjų, audėjų, medžio drožimo ir senovinių klumpių drožimo amatai.