Lietuvos Respublikos pasiekimai tarpukariu
Vyraujanti Lietuvos ekonomikos šaka buvo žemės ūkis. Per dvidešimt nepriklausomybės metų šioje srityje padaryta nemaža pažanga: įvykdyta žemės reforma, suteikusi pragyvenimo šaltinį daugeliui buvusių bežemių, sukurtos visai naujos žemės ūkio gamybos šakos – pieno ūkis, bekoninių kiaulių, cukrinių runkelių auginimas. Pastatyti trys dideli cukraus fabrikai ir penkios skerdyklos, įkurta daug naujų modernią įrangą turinčių pieno perdirbimo įmonių. Pagal linų auginimą Lietuva užėmė antrą vietą Europoje po Lenkijos. 1938 m. pajamos už gyvulininkystės produktus sudarė 55,9 proc. viso eksporto pajamų. Daugiausiai buvo eksportuojama sviesto ir bekonų. Nepriklausomybės metais, lyginant su prieškariu, pieno produkcija padidėjo 2,5 karto. Plėtotos tos pramonės šakos, kurios perdirbo vietines žaliavas, daugiausia žemės ūkio, arba gamino vidaus rinkai, t. y. krašto žmonėms: maisto perdirbimo pramonė (mėsos, pieno, cukraus). Didelė dalis mėsos ir pieno produktų buvo išvežama į užsienį, ypač į Vokietiją.
Nepriklausomybės metais sparčiai plėtojosi transporto sistema. 1938 m. bendras geležinkelio linijų ilgis sudarė 1320 km. 1938 m. buvo atidaryta pirmoji oro susisiekimo linija Kaunas–Palanga, ja skraidė du nauji dvimotoriai lėktuvai. Klaipėdos uostas buvo nuolat plečiamas ir gilinamas. Pastatytas modernus 8 m gylio žiemos uostas. Jis geležinkelio bėgiais sujungtas su naujais, erdviais sandėliais. Per Klaipėdos uostą ėjo apie 80 proc. Lietuvos eksporto ir importo. 1923 m. į Klaipėdos uostą atplaukė 652 laivai, o 1938 m. – 1544. 1939 m. pradžioje su Lietuvos vėliava plaukiojo 11 prekybos laivų, kurie ir sudarė Lietuvos jūrų prekybos laivyną. Lietuvoje atsirado viešasis transportas, miestų gatvėmis pradėjo važinėti pirmieji lengvieji automobiliai.
Paskelbus nepriklausomybę, šalyje veikė vos keletas mokyklų, nebuvo jokios švietimo sistemos. Atsikuriant nepriklausomai valstybei, pirmiausia pradėta steigti naujas pradines mokyklas. 1919 m. jau veikė 900 pradžios mokyklų, jose dirbo 1000 mokytojų ir mokėsi 45 tūkst. moksleivių. Pradžios mokyklos buvo steigiamos tose vietovėse, kur susidarydavo daugiau nei 30 mokyklinio amžiaus vaikų. Moksleivis, baigęs pradžios mokyklą, galėjo tęsti mokslus progimnazijoje, gimnazijoje. Pradinis mokslas buvo nemokamas, o vidurinis ir aukštasis – mokamas. 1922 m. priimtas, o 1930 m. įgyvendintas privalomo pradinio mokymo įstatymas. „Žmonių švietimas – tai mūsų gyvybės ir ateities klausimas“, – sakė pirmasis nepriklausomos Lietuvos švietimo ministras Jonas Yčas. Privalomo mokslo įvedimas gerokai padidino mokinių skaičių pradinėse mokyklose. Lietuva švietimo požiūriu susilygino su kitomis valstybėmis ir iš esmės likvidavo neraštingumą.
1922 m. Kaune iškilmingai atidarytas Lietuvos universitetas. Jame veikė Teologijos-filosofijos, Humanitarinių mokslų, Teisės mokslų, Matematikos-gamtos, Medicinos ir Technikos fakultetai. 1930 m. universitetui buvo suteiktas Vytauto Didžiojo vardas. 1922 m. universitete mokėsi 482 studentai, o po dešimties metų – jau 4553. Universitetas Kaune nebuvo vienintelė aukštoji mokykla. Nemažai Lietuvos jaunuolių studijavo užsienyje: Vokietijoje, Austrijoje, Šveicarijoje, Prancūzijoje, Belgijoje, Didžiojoje Britanijoje. Nors sąlygos studijuoti buvo nelengvos, valstybė dėjo daug pastangų lavindama visuomenę. 1919–1940 m. užsienio universitetuose su vyriausybės stipendijomis studijavo daugiau kaip 1,5 tūkst. jaunuolių. 1939 m. duomenimis, 10 tūkst. Lietuvos gyventojų teko 16 studentų. Pagal šį rodiklį Lietuvos išsilavinimo lygis nebuvo žemesnis nei Europos.
Tarpukariu prasidėjo profesionalaus sporto istorija Lietuvoje. Futbolas buvo vienas pirmųjų žaidimų, išpopuliarėjęs mūsų šalyje. 1924 m. įsteigta Lietuvos sporto lyga, kasmet rengiamos futbolo pirmenybės. Lietuvos futbolininkai dalyvaudavo ir tarptautinėse varžybose. 1924 m. Lietuvos atstovai dalyvavo Pasaulio olimpinėse žaidynėse. Išpopuliarėjo krepšinis, kurį į Lietuvą atvežė S. Darius ir K. Dineika. 1936 m. į Kauną atvyko P. Lubinas, buvęs JAV olimpinės krepšinio rinktinės kapitonas. Keturių amerikiečių lietuvių dalyvavimas lėmė Lietuvos pergalę Europos krepšinio čempionate 1937 m. Rygoje. 1939 m. Europos krepšinio pirmenybėms Kaune buvo pastatyta halė, kurioje tilpo per 5 tūkst. žmonių. Tais metais lietuviai vėl laimėjo Europos pirmenybes. Krepšinis visam laikui tapo Lietuvos sporto šaka nr. 1, kaip tautinės pergalės simbolis, dvasios ir kūno lavinimo pergalė.
1933 m. liepos 15–17 d. du lietuviai, Steponas Darius ir Stasys Girėnas, lėktuvėliu „Lituanica“ atliko tiesioginį skrydį iš Niujorko į Lietuvą. Nuskridę be nusileidimo antrą tuo metu ilgiausią atstumą pasaulyje, aviatoriai patyrė katastrofą tuometinėje Rytų Prūsijoje. Kaune laukiančią ore pasirodant lėktuvo kone šimtatūkstantinę minią žmonių gauta žinia pravirkdė. Savo laiške prieš skrydį lakūnai ragino Lietuvos jaunimą paskirti save Tėvynės garbei, ir šis priesakas tapo tūkstančių jaunuolių bei merginų siekiu. Dariaus ir Girėno skrydis lietuvių tautai tapo iškiliu patriotizmo ir sporto pasiekimu. Šie įvykiai sudomino jaunimą aviacija, aviacijos ir sklandymo sportu. Talentingas lėktuvų konstruktorius Antanas Gustaitis, nuo 1935 m. – Lietuvos karo aviacijos vadas, sukonstravo seriją lėktuvų ir pavadino juos ANBO (iš sakinio „Antanas nori būti ore“ žodžių pirmųjų raidžių). 66 tokie lėktuvai buvo pastatyti Kauno karo aviacijos dirbtuvėse. Buvo plėtojama Lietuvos aviacija. Lietuviai Kaune konstravo ir statė savo karo ir sporto lėktuvus, tarp jų ir lengvuosius bombonešius, gamino sklandytuvus sporto reikalams.
Vienas drąsiausių Lietuvos užsienio politikos žingsnių ir laimėjimų buvo Klaipėdos krašto, kuris niekada nuo XIII a. nepriklausė Lietuvai, prisijungimas. Klaipėda po Pirmojo pasaulinio karo buvo valdoma prancūzų. Krašto visuomenė buvo marga: vokiečiai, suvokietėję lietuviai ir lietuviai. Šie troško, kad kraštas taptų Lietuvos Respublikos dalimi. Tačiau tam buvo reikalinga rimta karinė pagalba iš Lietuvos valstybės. 1923 m. sausio 15 d. įvyko Klaipėdos krašto sukilimas, kuriame dalyvavo vietos lietuviai, taip pat savanoriai iš Lietuvos. Prancūzų karinė valdžia beveik be kraujo buvo nuversta, ir Lietuva pirmą kartą oficialiai gavo Klaipėdą. Šį faktą patvirtino Vakarų Europos šalys. Sukilimas buvo Lietuvos laisvės kovų tąsa. Valstybė gavo palyginti nedidelę teritoriją, bet su vieninteliu neužšąlančiu uostu, labai reikalingu prekybai su Europos šalimis.
