Muziejaus ekspozicija ir eksponatas
Muziejinės vertybės demonstruojamos muziejų ekspozicijose. Muziejaus ekspozicija – viešas muziejinių vertybių ir jas papildančių priemonių rodymas specialiai tam skirtoje muziejaus erdvėje. Muziejinės vertybės muziejuje gali būti rodomos trumpą laiką (iki metų). Toks muziejinių vertybių demonstravimas vadinamas paroda arba laikina ekspozicija. Viename muziejuje gali būti kelios ekspozicijos.
Ekspozicija atskleidžia tam tikrą idėją, kuri aktuali šiandienos visuomenei. Ekspozicijos tikslas gali būti, pavyzdžiui:
- pristatyti senovės Egipto mumijų tyrimo praeityje ir dabartyje būdus;
- atskleisti XIX a. Lietuvos dailės bruožus;
- pristatyti naujausius 1863–1864 metų sukilimo Lietuvoje ir Lenkijoje tyrimų rezultatus;
- pateikti moterų, kovojusių už Lietuvos laisvę XIX–XX a., istorijas ir pan.
Muziejaus eksponatas – tai ekspozicijoje viešai rodoma muziejinė vertybė. Tai gali būti ne tik tikri (autentiški) daiktai, bet ir jų kopijos. Ekspozicijos erdvėje rodomų ekspozicijų skaičius gali būti įvairus. Vienoje ekspozicijoje gali būti rodoma nuo kelių ar keliolikos iki kelių šimtų ar tūkstančių eksponatų. Gali būti ir vieno itin reikšmingo eksponato ekspozicija.
Muziejinės vertybės ir patys muziejai yra labai įvairūs, tad ir ekspozicijos gali būti labai įvairios.
Pagal erdvę ekspozicijos skiriamos į:
- ekspozicijas palei sienas – tai ekspozicijos patalpose, dažniausiai eksponatai pakabinami ant sienų ar rodomi stenduose palei sienas, kolonas;
- ekspozicijas be sienų – tai virtualios ar lauke esančios ekspozicijos;
- mišrias ekspozicijas – kai dalis muziejinių vertybių yra uždarose patalpose, o dalis – lauke.
Dauguma ekspozicijų yra uždarose erdvėse, kai eksponatai ir kita medžiaga rodoma palei sienas. Tokių ekspozicijų pradininkai Lietuvoje – XVIII a. pab.–XIX a. pr. Vilniaus universiteto mokslo muziejai-kabinetai. Ekspozicijų palei sienas pavyzdžiai – dailės muziejai.
Ekspozicijos be sienų būna:
- virtualios;
- esančios atviroje erdvėje, kur muziejinių vertybių neriboja sienos.
XX a. Lietuvoje sudarytos ekspozicijos atviroje erdvėje – tai Vaclovo Into Akmenų muziejus, Orvidų sodyba, Europos skulptūrų parkas, Grūto parkas.
Mišrios ekspozicijos – kuriose muziejinės vertybės demonstruojamos tiek viduje, tiek lauke. Dažnai tokiose ekspozicijose pastatai yra istorinės vertybės. Mišrios ekspozicijos būdingos atminimo vietose įskikūrusiems muziejams, istorijos, archeologijos muziejams-rezervatams, muziejams-dvarams, pilims, rūmams, muziejams-etnografiniams kaimams. Mišrios ekspozicijos pradininkas Lietuvoje – 1812 metais įkurtas Baublio muziejus. Viena didžiausių šiandienos mišrių ekspozicijų yra Liaudies buities muziejuje.
Ekspozicijos skirstomos pagal temą: