Rašto istorija pasaulyje
Rašto sukūrimas dažnai yra laikomas vienu iš civilizacijos požymių. Manoma, kad rašto reikėjo siekiant palengvinti mokesčių surinkimą. Raštas sukurtas ~3500 m. pr. Kr. Seniausi rašytiniai šaltiniai priskiriami Mesopotamijos civilizacijai, kurioje buvo rašoma dantiraščiu, dažniausiai ant molinių lentelių.
Senovės Egipto ir senovės Kinijos gyventojų raštas vadinamas hieroglifų raštu. Egiptiečiai rašydavo ant papiruso, pagaminto iš Nilo pakrantėje surinkto ir išdžiovinto augalo. Kinai iš pradžių rašė ant bambuko medžių juostelių, o apie II a. pr. Kr., išradus popierių, pradėta rašyti ant jo. Kinijoje, Japonijoje, Šiaurės ir Pietų Korėjose hieroglifų raštas naudojamas iki šiol.
Pirmąją raidinę abėcėlę ~ 1000 m. pr. Kr. sukūrė Viduržemio jūros pakrantėje gyvenę finikiečiai. Įvairios tautos ilgą laiką naudojo piktografinį raštą, kuriame tam tikri ženklai žymėjo tais ženklais vaizduojamus daiktus. Iškilus poreikiui pateikti daugiau informacijos, ženklai buvo jungiami. Pavyzdžiui, kinų hieroglifais siekiant parašyti žodį „miškas“, pateikiami du medžius žymintys hieroglifai, žodis „poilsis“ užrašomas pateikiant hieroglifus, žyminčius medį ir žmogų ir kt. Finikiečių abėcėlė pirmą kartą istorijoje buvo sukurta kaip raidinė, kurioje kiekvienas simbolis reiškė tam tikrą garsą. Tiesa, finikiečių abėcėlėje nebuvo balsių, o užrašyti ženklai žymėjo tik raidės pavadinimo pirmąjį garsą. Buvo rašoma iš dešinės į kairę. Iš finikiečių raštą perėmė senovės graikai.
Apie 800 m. pr. Kr. finikiečių raštą perėmė ir savo reikmėms pritaikė senovės graikai. Kiek vėliau tiesiogiai per graikus arba per romėnus, daug perėmusius iš senovės graikų, toks raštas paplito po didžiąją dalį pasaulio. Graikų abėcėlės raidės dabartiniais laikais dažnai naudojamos matematikos, fizikos moksluose.
Viduramžiais knygas perrašinėjo vienuoliai. Kadangi Viduramžiais vienuoliai bene vieninteliai mokėjo skaityti ir rašyti, vienuolynuose gyvenę ir dirbę vienuoliai perrašinėjo šventąją krikščionių knygą – Bibliją, senovės graikų ir romėnų veikalus. Tokiu būdu pavyko išsaugoti ankstesnių laikų žinias ir patirtį.
XV a. viduryje įvyko reikšmingų pokyčių knygos ir rašto istorijoje. Knygoms perrašinėti rankomis reikėjo daug laiko, o tokios knygos kainuodavo labai daug. XIV a. pabaigoje Italijoje prasidėjo Renesansas – laikotarpis, kurio metu išsilavinę žmonės, vadinami humanistais, aukštino žmogų, skatino domėjimąsi supančiu pasauliu, graikų ir romėnų senove. Tuo metu tapo populiaru įgyti vis naujų žinių. XV a. viduryje vokietis Johanas Gutenbergas, siekdamas palengvinti informacijos perdavimą, išrado knygų spausdinimą. Pirmoji jo išspausdinta knyga buvo Biblija, kadangi tuo metu krikščionybė vis dar turėjo labai svarbią įtaką žmonių gyvenimui. Knygų spausdinimo išradimas leido gana greitai išleisti daug knygų. Knygų galėjo įsigyti vis daugiau žmonių. Žmonės pradėjo daugiau mokytis, galėjo įgyti žinių apie juos supančią aplinką, pasaulį. Išsilavinimas tapo vis svarbesnis.
Spustelk aktyvias ikonėles ir sužinok daugiau informacijos.
