Sąvokos

Archajiškas – senoviškas.

ATR (Abiejų tautų respublika) – 1569–1795 m. gyvavusi bendra Lietuvos ir Lenkijos valstybė. 

Bajorkaimis – Lietuvos smulkiųjų bajorų gyvenvietė.

Baudžiauninkai – ponui, žemės savininkui, priklausantys valstiečiai.

Dvaras – feodalo (pono) valda ir gyvenvietė, stambus žemės savininko ūkis.

Gãtvinis kaimas – žemdirbių gyvenvietės tipas Lietuvoje po XVI a. įvykdytos Valakų reformos. Namai statomi prie vienos pagrindinės gatvės, palei kurią iš vienos arba abiejų pusių (statmenai ar įžambiai jai) išdėstytos sodybos.  

Gotika – XII–XVI a. populiarus architektūros stilius.

Klėtis – pastatas javams ir drabužių atsargoms laikyti, miegoti.

Kluonas  – ūkio pastatas nupjautiems javams laikyti ir kulti.

Kultūrinis sluoksnis – žemės sluoksnis, kuriame aptinkama žmogaus veiklos pėdsakų.

Lažinė ūkio sistema – valstiečio priklausymo nuo savo pono ir jo žemės sistema.

Palivarkai – dvaro padalinys su atskira sodyba, ūkiniais pastatais, dirbamomis ir kitomis žemėmis.

Piliakalnis – tai kalva, kalnas, kur stovi ar stovėjo pilis, pilies kalnas.

Pūdymas – neapsėtas laukas. 

Rotušė (vok. das Rathaus „miesto tarybos namai“) – pastatas, kuriame posėdžiaudavo miesto taryba. Rotušes turėjo visi savivaldos (Magdeburgo ar kitą teisę) teisę turintys miestai.

Valsčius – nuo XIV a. pab. žinomas Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės administracinis teritorinis vienetas, išaugęs iš valstiečių bendruomenės. Po XVI a. vid. Valakų reformos, valsčiai, išskyrus Žemaitiją, išnyko.

Vasarojus – pavasarį sėjami javai (pvz.: avižos, miežiai, kviečiai)

Žiemkenčiai – rudenį sėjami javai.