Sąvokos

Alkakalniai – įvairios formos ir dydžio šventieji kalnai, ant kurių ikikriščioniškoje baltų kultūroje buvo atliekamos dievų garbinimo apeigos.

Antropologija – mokslas, kuris tiria žmogų kaip gamtos ir kultūros dalį.

Archeologija – praeities žmonių materialinių liekanų tyrimas, taikant specifinius archeologijos metodus. 

Egzekucija – mirties bausmės įvykdymas.

Eksponavimas – viešas archeologinių ar kitokių vertingų daiktų rodymas tam skirtose erdvėse.

Fiksavimas – objekto pažymėjimas vaizdu, raštu.

Interviu – dviejų, kartais daugiau, žmonių pokalbis.

Kūlgrinda – takas pelkėje, grįstas iš nuskandintų akmenų, esantis žemiau už  pelkės paviršių.

Luotas – iš vientiso medžio kamieno išskobtas laivelis.

Materialinės liekanos – iš įvairių istorinių laikotarpių mus pasiekę kilnojamieji daiktai ir nekilnojamieji objektai.

Mokslinė ataskaita – baigto mokslinio tyrimo svarbiausi rezultatai ir išvados.

Osteologija – anatomijos mokslo sritis, tirianti žmogaus ir stuburinių gyvūnų griaučius.

Pasaulėžiūra – pažiūrų į pasaulį, gyvenimą ir aplinką visuma.

Perkasa – archeologinių kasinėjimų plotas.

Restauravimas – tai archeologinių ar kitokių vertingų daiktų atnaujinimas, atkūrimas, pagrįstas moksliniais tyrimais, siekiant atskleisti jų pradinį vaizdą.

Šventvietės – vietos (senovės Lietuvoje), sietos su pagoniškų dievybių veikimu.