Sąvokos

Cholera – užkrečiamoji, greitai plintanti liga, pasireiškianti viduriavimu, ir be medicininės pagalbos – mirtina, plitusi nuo Senovės iki Naujausiųjų laikų.

Epidemija – didelis užkrečiamosios(-ųjų) ligos(-ų) paplitimas viename ar keliuose šalies regionuose. 

Kanalizacija – nuotekoms surinkti ir nukreipti skirta įrenginių ir statinių sistema. 

Kryžiaus žygiai – XI–XIII a. į Artimuosius Rytus, o XIII–XIV a. į baltų žemes krikščionių riterių, vienuolių vykdyti žygiai, kurių metu siekta užimti nekrikščionių žemes, pakeisti jų tikėjimą į krikščionišką. 

Latrina – tualetą arba pirtį apsiprausimui atstojantis įrenginys, Senovės Romos laikais būdavo įrengiamas privačiuose namuose arba viešose vietosė, o Naujaisiais laikais – pilyse, rūmuose. 

Maras – užkrečiamoji žmonių, gyvūnų, augalų liga, žinoma nuo senovės civilizacijose kilusių pirmųjų jos epidemijų, pasikartojančių iki XX a., o XXI a. tapusi retai aptinkama. 

Pandemija – didelis užkrečiamosios(-ųjų) ligos(-ų) paplitimas keliose šalyse, keliuose žemynuose ar pasaulyje.

Raupai – nuo senovės žinoma, daugiausiai epidemijų Naujaisiais laikais sukėlusi, mirtina užkrečiamoji liga, pasižyminti bėrimu, paliekančiu randų, skausmais, aukšta temperatūra.

Raupsai – nuo senovės žinoma mažai užkrečiama liga, pažeidžianti odą, gleivines, vidaus organus, nervų sistemą, jungiančią centrinę sistemą (galvos ir nugaros smegenis) su audiniais ir organais.

Vakcina – biologinis preparatas (tyrimams paruoštas mėginys, produktas), naudojamas gyvūno ar žmogaus imunitetui sukurti, siekiant išvengti užkrečiamųjų ligų. 

Vandentiekis – vandeniui tiekti skirtų įrenginių sistema.