Sąvokos

Barokas – XVI–XVIII a. pirmosios pusės dailės ir architektūros stilius, kultūros epocha, kuriai būdingi prabangūs, skulptūromis išpuošti pastatai, apverstą taurę primenantys bažnyčių bokštai. Priešingai nei Renesanso kūrėjai, Baroko kūrėjai suabejojo mokslu ir iškėlė tikėjimo svarbą.

Etnografinė sritis (etnografinis regionas) – valstybės dalis, kurios gyventojų daugumą sudaro tam tikra tarme, tradicijomis, apranga pasižymintys žmonės. 

Gotika – XII–XVI a. dailės ir architektūros stilius, kurio pavadinimas siejamas su gotų (viena iš barbarų genčių) kultūra. Tai ir kultūros laikotarpio (epochos) pavadinimas. Gotikos laikais buvo statomos pilys, bažnyčios, rūmai. Statiniams būdingi smailėjantys bokštai, smailios arkos, langai su vitražais. Stiliui įtaką darė miestų ir prekybinių kelių plėtra, sudariusi sąlygas dalytis įvairių kultūrų idėjomis.

Kapsai – pietvakarių Suvalkijoje, Šakių r., Kauno r., Kazlų Rūdoje gyvenantys suvalkiečiai.

Lietuvių tautinis kostiumas – tai iki XIX a. susiformavę valstiečių išeiginiai drabužiai, kiekviename etnografiniame regione skirtingi.

Renesansas – XIV–XVII a. kultūros epocha, pasireiškusi Antikos idėjų atgaivinimu, žmogaus, kaip svarbiausios būtybės, išaukštinimu, jo laisvės gynimu, siekiu pažinti pasaulį per patirtį, tyrinėjimą.

Šūba (svet. ntk.) – kailiniai.

Zanavykai – pietų Suvalkijoje, Marijampolės, Kalvarijos sav., Vilkaviškio r. gyvenantys suvalkiečiai.

Žiponas (senoji svetimybė) – ilgas susagstomas viršutinis drabužis.