Skirtingų etninių grupių virtuvės Lietuvoje
Vietinį maistą daugiausia valgė vargšai, o didikai mėgavosi ir gėrybėmis iš užsienio. Gyventojų kelionės, persikraustymas, karo žygiai, čia gyvenančios skirtingos tautos, mišrios santuokos, receptų mainai atnešė naujų kulinarinių idėjų. Kone nuo valstybės įkūrimo juntama tolerantiška religinė ir politinė aplinka Lietuvos Didžiojoje Kunigaikštystėje sudarė sąlygas susipažinti su kitų etninių grupių virtuvių pavyzdžiais. Skonių lėkštėje įvairovę papildė Lietuvoje įsikūrusių kitataučių – totorių, karaimų, italų, žydų – virtuvės.
Turtingieji daug keliaudavo, mokėsi svetur ir iš kitų šalių atsiveždavo ne tik Lietuvoje nematytų gardėsių ar receptų, bet ir virėjų, kurie keitė dvaro meniu. Maisto kultūros kaitą taip pat lėmė mados. Tapo madinga ant stalo tiekti tokius pat modernius ir įmantrius patiekalus kaip Prancūzijoje, Italijoje, Vokietijoje, Graikijoje ir kt.
Dabartinėje Lietuvos virtuvėje labiausiai pastebimos trijų Europos regionų virtuvės: vokiečių, Viduržemio jūros ir prancūzų.
Tyrinėdami Lietuvos gastronomijos istoriją, beveik nerasime rusų virtuvės poveikio. Tiesa, turime panašių patiekalų, nes maistas buvo auginamas panašiomis gamtinėmis sąlygomis, tačiau Lietuvos diduomenė laikėsi požiūrio, kad Vakarų Europos virtuvė daug pažangesnė ir labiau lepinanti gomurį.
Spustelk aktyvius mygtukus ir susipažink su didžiausiomis etininių grupių virtuvėmis Lietuvoje.
