Kūrybinė užduotis

Nuspręsk, ką nori tirti: gyvenamosios vietovės (miesto, miestelio, rajono) ar joje gyvenusios bajorų giminės herbo istoriją.

Temą pasirink pagal savo gyvenamąją vietą (miestą, miestelį, rajoną) arba didikų, bajorų giminę, kuri gyveno tavo aplinkoje, ir nurodyk jos arba jo vardą pavadinime. Pavyzdžiui, jeigu nori tirti savo miesto herbo istoriją ir gyveni Panevėžyje, tai tavo tyrimo tema turėtų būti „Panevėžio miesto herbo istorija“. 

 Išsikelk istorinius klausimus, į kuriuos atsakysi savo tyrime. Jie turi būti atviri – suteikiantys galimybę išsamiai atsakyti, todėl pasirink tinkamą klausiamąjį žodį. Pavyzdžiui, tinka klausimai, prasidedantys „kodėl“ ir „kaip“, netinka prasidedantys „ar“, „kas“, „kur“, „kada“. Pavyzdžiui, jeigu tavo tema būtų „Lietuvos valstybės herbo istorija“, tai galėtum kelti tokius klausimus: „Kaip atsirado Lietuvos herbas? Kodėl Lietuva jį pasirinko?“.

Naudokis temos medžiaga, savo ar mokyklos biblioteka, internetu.

Ne visi šaltiniai, kuriuos rasi, bus patikimi, nes gali rašyti mažai žinantis žmogus, pats remdamasis nepatikimais šaltiniais. Todėl siūlome remtis enciklopedijomis (pvz., „Visuotine lietuvių enciklopedija“, vle.lt), muziejų tinklalapiais ir kitais šaltiniais, kuriuos sukūrė mokslininkai.
 

Kaip pačiam nuspręsti, ar šaltinis patikimas?

Pirma, ieškok mokslinių knygų arba enciklopedijų. Enciklopediją atpažinti nesunku (jos paprastai taip ir vadinasi). Mokslinių knygų pabaigoje visada yra šaltinių, kuriais rėmėsi mokslininkas, sąrašas. Be to, mokslinę knygą galima atpažinti iš pavadinimo, kuris (gal tau pasirodys nuobodu) paprastai nėra žaismingas (juokingas ar kaip kitaip sudominantis), o labai aiškus (kaip antai „Lietuvos istorija“). Neapsigauk, dėl nuobodaus pavadinimo istorija netampa neįdomi (mokslininkų knygose dažniausiai galima rasti daug įdomybių). 

Antra, pasidomėk, kas jų autorius (paprastai rašoma prie straipsnio pavadinimo): ar jis istorikas, kraštotyrininkas, mokslininkas ar amžininkas (tuo metu, kada vyko aprašomas įvykis, gyvenęs žmogus). Amžininkų mintis būtinai patikrink kituose šaltiniuose, nes jie nebūtinai viską žinojo arba norėjo pasakyti, kaip buvo (gali net ir meluoti). 

Trečia, pasitikrink, kada sukurtas šaltinis. Dažniausiai šalia jų pavadinimų būna nurodyta sukūrimo data. Istorija nuolat tyrinėjama, todėl gali būti atrasta naujų dalykų tavo tema. Stenkis ieškoti kuo naujesnių (pagal datą artimesnių šioms dienoms) šaltinių.

Atsirink šaltinių informaciją, kuri padeda atsakyti į tavo keliamus klausimus.

Išnagrinėk surinktą informaciją, taikyk šioje temoje įgytas žinias (pvz., paaiškink herbo simbolių prasmę, turimą herbą palygink su Lietuvos herbu).

Atsakyk į savo keltus klausimus.

Šaltinius pateik sunumeruotus ir nurodyk jų autorius, pavadinimus, jei yra – vietą, leidyklą, jei žinoma – sukūrimo metus, jei tai interneto šaltinis – nuorodą. Pvz., 1. Rimša E., Herbai, „Visuotinė lietuvių enciklopedija“, interneto prieiga (žr. 2023-08-09): https://www.vle.lt/straipsnis/herbai/; 2. Šapoka A., Lietuvos istorija, Kaunas: Obuolys, 2017.