Žmogaus teisės, laisvės ir jų varžymas sovietų Lietuvoje
1953 m. baigėsi partizaninis karas. Dalis gyventojų tęsė kovą vykdydami neginkluotą (taikų) pasipriešinimą – tapo disidentais.
Spustelk aktyvias ikonėles ir sužinok daugiau informacijos.
Disidentai stengėsi informuoti kitų šalių žmones apie SSRS nusikaltimus žmogaus teisėms ir laisvėms. Tam tikslui pasiekti Lietuvos disidentai 1976 m. įkūrė Lietuvos Helsinkio grupę. Organizacija bendradarbiavo su kitose valstybėse įsikūrusiomis ir tarptautinėmis organizacijomis, skirtomis ginti žmonių teises ir laisves. Lietuvos Helsinkio grupė taip pat rinko informaciją ir pranešdavo apie žmogaus teisių bei laisvių pažeidimus. Kai Lietuva atkūrė nepriklausomybę, organizacija stengėsi veikti taip, jog įstatymai užtikrintų žmogaus teises.
Lietuvos Helsinkio grupė irgi kėlė Lietuvos nepriklausomybės klausimą. To paties siekė ir Lietuvos laisvės lyga (LLL), jos vadovas buvo Antanas Terleckas. LLL skatino Lietuvos gyventojus priešintis okupacijai, prisidėjo prie slaptų leidinių platinimo. Taip pat LLL viešai įvardijo, jog Molotovo–Ribentropo paktas buvo neteisėtas.
Okupuotoje Lietuvoje buvo draudžiama klausyti už Sovietų Sąjungos ir jos sąjungininkių ribų sukurtos muzikos, vyrams nešioti ilgus plaukus, kaip tuo metu buvo populiaru Vakarų Europoje ir JAV. Maištingi jaunuoliai prieštaravo komunistų mėginimams riboti saviraiškos, kūrybos laisves, slapta klausėsi Vakarų radijo stočių muzikos, nepaisydami trikdžių. Už tokį elgesį net grėsė pašalinimas iš mokyklos, bausmės, tardymai, tačiau tai jaunuolių negąsdino. 1971 m. Lietuvoje buvo surengtas nelegalus roko festivalis. 1972 m., prieštaraudamas komunistų valdžiai ir jų veiklai, Kaune viešai susidegino 19 metų Romas Kalanta. Jaunuolis tapo kovos už laisvę simboliu. Jo poelgis paskatino vadinamąjį „Kauno pavasarį“, kurio metu jaunuoliai surengė viešus protestus, pradėjo reikalauti Lietuvos nepriklausomybės. Po Nepriklausomybės atgavimo šiam aktui atminti pradėta vartoti kalantinių sąvoka. 1990 m. šie įvykiai inspiravo sukurti kino filmą „Vaikai iš „Amerikos“ viešbučio“, kuriame parodytas 1972 m. Kauno jaunuolių gyvenimas (ten jie, vadovaujami vieno iš pagrindinių veikėjų Džagerio (irgi draudžiamas vardas Sovietų Sąjungoje), dėvi džinsus, nešioja ilgus plaukus, slapčia klausosi Liuksemburgo radijo ir visais įmanomais būdais priešinasi sovietinei cenzūrai, sulaukdami atitinkamų pasekmių).
Disidentai siekė gyventojams priminti apie neteisėtą Lietuvos okupaciją ir ragino juos siekti nepriklausomybės.
Pasipriešinimo dalyviai užsienio valstybes informavo apie žmogaus teisių pažeidimus Sovietų Sąjungoje.
Disidentai reikalavo laisvės ir prisidėjo prie Lietuvos nepriklausomybės atkūrimo.
Nors dalis gyventojų disidentais netapo, tačiau jie taip pat rėmė nepriklausomybės atkūrimo tikslus.
