Muziejus – praeities pažinimo vieta
Muziejų pasaulyje yra per 100 tūkstančių. Lietuvoje priskaičiuojama šiek tiek daugiau nei 100 muziejų. Šis skaičius svyruoja, nes nauji muziejai kuriasi, seni sujungiami.
Nepaisant muziejų skirtingumo ir įvairovės, muziejus sieja ta pati veikla.
Muziejus yra įstaiga, kurios svarbiausia veikla yra:
- kaupti;
- saugoti;
- konservuoti;
- restauruoti;
- tirti;
- populiarinti (svarbiausios populiarinimo veiklos – tai eksponavimas, kultūriniai renginiai ir muziejinė edukacija).
Mokslas, kuris tiria muziejus, vadinamas muzeologija.
Muziejinės vertybės – viso pasaulio, regiono, valstybės, krašto ar miesto žmonėms kultūriniu požiūriu vertingi kilnojami daiktai ar tradicijos (papročiai, dainos, šventės ir kt.).
Naudodamasis mygtukais susipažink su muziejinėmis vertybėmis.
Dauguma muziejinių vertybių yra iš praeities, tad jos laikytinos istorijos šaltiniais. Dėl šios priežasties muziejus yra viena svarbiausių praeities pažinimo vietų.
Tačiau esama ir išimčių. Tai:
- šiuolaikinio meno kūriniai;
- apie šiandienos mokslo ar technologijos atradimus liudijantys modernūs daiktai;
- iš šiandienos gamtos pasaulio paimti gamtos kūriniai.
Šiuos dalykus mes irgi galime išvysti muziejuose.
Yra išskiriamos šios istorinių šaltinių rūšys:
- daiktiniai istorijos šaltiniai (pvz., įrankis);
- vaizdiniai istorijos šaltiniai (pvz., paveikslas);
- rašytiniai istorijos šaltiniai (pvz., dokumentas);
- vaizdo ir / ar garso istorijos šaltiniai (pvz., plokštelė, kino juosta);
- pastatai;
- kraštovaizdžiai;
- istorinės gatvės;
- pilkapiai;
- piliakalniai;
- bažnyčios;
- pilys;
- rūmai;
- dvarai;
- istoriniai kaimai ar gyvenvietės;
- kiti istoriniai šaltiniai.
Muziejinės vertybės yra kilnojamieji daiktiniai, vaizdiniai, rašytiniai, vaizdo ir / ar garso šaltiniai. Pastatai, kraštovaizdžiai, gatvės, bažnyčios ir pan. yra nekilnojamieji istoriniai šaltiniai, tad priklauso nekilnojamojo paveldo vertybių grupei.
Muziejinės vertybės į muziejus patenka įvairiais būdais:
- objektą muziejus gauna kaip dovaną;
- muziejus objektą nuperka iš savininko specialiuose aukcionuose;
- objektas būna atrastas per specialias tiriamąsias (pvz., etnografines) ekspedicijas, keliones ir perduotas muziejui;
- objektą pateikia jį iškasę archeologai ar pagavę / radę gamtos tyrinėtojai;
- objektas pagaminamas pagal užsakymą.
Kaip ir bet kokiems istorijos šaltiniams, taip ir muziejinėms vertybėms ištirti keliami tam tikri klausimai:
- Koks tai objektas?
- Kada jis buvo sukurtas?
- Kur jis buvo sukurtas?
- Kas jį sukūrė?
- Kokios priemonės buvo naudojamos objektui pagaminti?
- Kokios buvo jo sukūrimo laikotarpio istorinės aplinkybės?
- Kokie elementai sudaro objektą?
- Iš kokios medžiagos ar medžiagų jis padarytas?
- Ar medžiaga, iš kurios daiktas padarytas, randama vietoje ar yra atvežta?
- Jei daikto medžiaga atvežtinė, kokiais keliais ji čia pateko?
- Kokią paskirtį ar paskirtis turėjo objektas?
- Kas ir kur objektą naudojo?
Muziejai yra patys įvairiausi, nes kaupia, saugo, tiria, konservuoja, restauruoja ir eksponuoja bei kitaip populiarina skirtingas muziejines vertybes, pavyzdžiui:
- meno muziejų muziejinės vertybės daugiausia yra meno kūriniai;
- archeologijos muziejų – archeologiniai radiniai;
- technikos muziejų – technikos objektai;
- etnografinių, krašto muziejų – etninei ar krašto kultūrai svarbūs daiktai ar tradicijos;
- istorijos muziejų – apie istorijos įvykius, procesus, asmenybes liudijantys daiktai;
- mokslo muziejų – apie mokslo atradimus liudijantys daiktai;
- religijos muziejų – religiniai objektai ir t. t.
Muziejus gali būti vertingas ne tik dėl jame saugomų muziejinių vertybių, bet ir istorinio pastato, kuriame jis yra.
Todėl mes galime lankytis ne tik specialiai muziejams pritaikytuose moderniuose pastatuose, bet ir muziejuose – istoriniuose pastatuose. Tai:
- muziejus – pilis;
- muziejus – rūmai ar dvaras;
- muziejus – karinė tvirtovė;
- muziejus – istorinė bažnyčia ar vienuolynas;
- muziejus – istorinis kaimas ar istorinės kapinės;
- muziejus – istorinė sodyba;
- muziejus – istorinis namas;
- muziejus – kultūrinis draustinis;
- muziejus – istorinis butas ar kambarys.
Muziejai gali būti steigiami vadinamosiose atminimo vietose. Tai vietos, kuriose vyko svarbus istorinis įvykis. Tai gali būti mūšių, žudynių, susirėmimų, įkalinimo, svarbių sutarčių pasirašymo vietose įkurti muziejai. Jie skirti priminti ir įamžinti tam tikrą įvykį ten, kur jis įvyko.
Minaičių bunkeris Lietuvos partizaninio karo istorijoje žymus tuo, kad čia paskelbta Lietuvos Laisvės Kovos Sąjūdžio Tarybos 1949 m. vasario 16-osios deklaracija. 1953 m. nebegyvenamas bunkeris įgriuvo. Šiandien šioje vietoje įkurtas partizanų memorialas, įrengtas muziejus.
